LTNepriklausomybė Lietuvos kino kūrėjams suteikė minties, kūrybos laisvę, kaip ir visam menui. Tačiau, išsiplėšus iš Sovietų Sąjungos, Kinas liko be „maitinančios rankos“, kuri atseikėtų pinigų jo kūrimui. Lietuvos kino studija pakriko, kiną kurianty s žmonės buvo atleidžiami iš darbo, o jauna nepriklausoma valstyb ė dar buvo nepajėgi greitai persiorientuoti į kitą finansavimo sistemą, neskaitant bendros ekonominės situacijos. Tačiau nepriklausomybės pradžioje radosi tokie reiškiniai kaip privatus rėmimas. Buvo sukurtas ne vienas vaidybinis filmas, tarptautiniuose kino festivaliuose sulaukęs ne tik dėmesio, bet ir prizų. Vienas tokių – Andriaus Šiušos filmas „Ir jis pasakė jums sudie“. Tačiau šio, kaip ir kitų nepriklausomybės pradžios filmų, niekas nebeprisimena, o jų autoriai dažnai nežino, kur jų juostos guli. Apie šį filmą rašo kino istorikė ir kritikė Sonata Žalneravičiūtė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Andrius Šiuša; Filmavimo procesas; Kino filmas; Lietuvos kinas; Lietuvos nepriklausomybė; Režisierius Audrius Šiuša; Vaidybinis kinas; Andrius Šiuša; Director Andrius Šiuša; Feature films; Filming process; Lithuania's independence; Lithuanian cinema; Movie.
ENIndependence granted Lithuanian filmmakers freedom of thought and creation, along with other branches of art. However, after breaking away from the Soviet Union, film was left without a ‘feeding hand’ to allocate money for filmmaking. The Lithuanian Film Studio ran into difficulty, people involved in filmmaking lost their jobs, and the young country was unable to change to another funding system, despite the general economic system. However, phenomena such as private funding started to make an appearance at the beginning of independence. Several live action films were made, which not only attracted attention but also won awards at international film festivals. One such film is Ir jis pasakė jums sudie, directed by Andrius Šiuša. Unfortunately, no one remembers it, or other films made at the dawn of independence, and even their makers do not know where their films are. The film historian and critic Sonata Žalneravičiūtė writes about this film. [From the publication]