Pagal Chruščiovo dūdelę: apie sovietmečio Lietuvos teatrą

LTSunku suvokti istorinį periodą, kuris yra svetimas, nemalonus ir skausmingas. Lietuva, turtinga savo patirtimis, turi ne vieną laikotarpį, kurį prisiminti ne itin norėtųsi. Vienas jų yra sovietmetis, suskaldęs istorinę atmintį ir tapatybę. Iki šių dienų liaudyje įsisenėjusios visuomeninės problemos, kaip empatijos trūkumas ar meninės kultūros apleistumas, tapatinamos su sovietmečio r eliktais. Klausimas tik, kaip ir kada sovietmetis taip sėkmingai paveikė žmones, jog net antra ar tr ečia karta kartoja iškaltas pamokas. Galbūt tai ne tik žudymai, kankinimai ir trėmimai, bet ir subtilesni mentaliniai pokyčiai, diegti švietimo sistemoje ir kultūroje. Kultūros istorikė Agota Stašytė nagrinėja, kaip teatro kultūra buvo mobilizuojama ir transformuojama okupanto poreikiams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Cruščiovo era; Istorinė atmintis; Kultūra; Propaganda; Sovietmetis; Sovietmečio Lietuvos teatras; Teatras; Culture; Historical memory; Khrushchev's era; Propaganda; Soviet Lithuania theatre; Soviet era; Theater.

ENIt is difficult to assimilate a historical period which you dee m to be alien, unpleasant and painful. Lithuania, with its rich hist ory, has a few periods it would rather forget. One of these is the S oviet era, which shattered the historic memory and identity. To this day, society is fraught with problems such as a lack of empathy and the neglect of artistic culture, which are seen as relics of the So viet era. The question is, when and how did the Soviet era manage to transform people so successfully, to the extent that the second or third generation are repeating the lessons that it hammered in. Perhaps not only are killings, torture and exile to blame, but more subtle changes, planted in the educational system and culture. In her article, the culturologist Agota STAŠYTĖ explores ways in which culture, and specifically theatre, was mobilised and transformed according to the needs of the occupiers. [From the publication]