Dukra kopijuoja mamą: moterų įvaizdžiai Natašos Ogaj-Ramer spektaklyje „Užguitas apaštalas“ (1972)

LTKai pasaulyje už geležinės uždangos plito antrosios bangos feminizmo judėjimai, o jų idėjos veikė meną, vėlyvojo sovietmečio Lietuvoje lyčių lygybė buvo tik deklaruojama. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuvos teatruose padaugėjo moterų režisierių. Nors jų kūrybai feministinės pažiūros nedaro tiesioginės įtakos, kaip tik feministinė kritika leidžia iš naujo apmąstyti moterų režisuotus spektaklius ir jų veikėjas bei papildyti teatro istorijos pasakojimus alternatyviomis versijomis. Straipsnyje teatrologė Ieva Tumanovičiūtė analizuoja Natašos Ogaj-Ramer režisuoto spektaklio „Užguitas apaštalas“ (1972) atvejį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Feminizmas; Moterys režisierės; Nataša Ogaj; Nataša Ogaj-Ramer; Režisūra; Sovietmetis; Teatras; Vėlyvasis sovietmetis; Directing; Feminism; Natasha Ogaj-Ramer; Nataša Ogaj; Soviet culture; The late Soviet era; Theater; Theatre; Women directors.

ENThe feminist movement, whose ideas had a great impact on art, appeared in Lithuania when the Soviet era was nearing its end; and, as a result, gender equality was declared fairly late. In the 1970s, there was an increase in the number of women directors i n Lithuanian theatres. Although feminist views do not influence t heir work directly, feminist critique lets us rethink the plays dire cted by women, and their female characters, as well as adding alternati ve versions to stories in theatrical history. In this article, the theatrologist Ieva Tumanovičiūtė analyses ‘The Downtrodden Apostle’ (1972) by Natasha Ogaj-Ramer (b. 1944) as a case study. [From the publication]