Tarminio kalbėjimo atpažinimo požymiai: nuostatų tyrimas

LTMokslininkų apibendrintos skiriamosios tarmių ypatybės nevisada yra reikšmingos paprastam kalbos bendruomenės nariui. Kai kurios tarminės ypatybės intuityviai kalbos vartotojų / vertintojų gali būti suvokiamos ir vertinamos kaip labiau tarminės. Kvalifikuojanti kategorija labiau tarminės apibendrina tas tarminio kalbėjimo ypatybes, kurios kalbos bendruomenės nariui padeda identifikuoti girdimą diskursą kaip tarminį. Apskritai kalbos bendruomenės narys gali klaidingai kvalifikuoti girdimo diskurso bruožus. Kita vertus, net ir netikslinga tikėtis, kad kiekvienas kalbos bendruomenės narys vienodai gerai išmanys tarminį Lietuvos peizažą, gebės aiškiai nusakyti skirtumus, tarmių požymius, kurie rodo girdimą kodą esant nebendrinį. Tačiau net ir klaidingumas kalbos vartotojų / vertintojų įsivaizduojamos dialektinės raiškos vaizdiniuose yra reikšmingas, kadangi atskleidžia kalbos bendruomenės narių kalbinę kompetenciją. Šio straipsnio tikslas - patyrinėti tarminio kalbėjimo atpažinimo požymius. Tyrimo pagrindas - atvirosios užduoties duomenys, gauti atlikus kompleksinį tyrimą „Tarminio kalbėjimo suvokimas ir vertinimas“ 2004-2006 m. Tyrimo siekis - sukurti tarminio kalbėjimo kultūrinę charakteristiką eilinių vertintojų požiūriu. Iš viso tyrime dalyvavo 548 respondentai. Tiriamieji atstovauja vienam amžiaus kontingentui, t. y. 13-17 metų jaunuoliai. Tyrimas vykdytas keliuose etnografiniuose Lietuvos regionuose. [Iš straipsnio, p. 253]Reikšminiai žodžiai: Kalbinė bendruomenė; Kalbos bendruomenės narys; Nuostata; Nuostatos; Perceptyvinė dialektologija; Perceptyvioji dialektologija; Tarminis diskursas; Attitude; Attitudes; Dialectal discourse; Language community; Member of a language community; Perceptual dialectology.

ENThe distinguishing features of dialects described by linguists are not always significant to an ordinary member of the language community. Some dialectal indications may be intuitively perceived and evaluated by language uscrs/cstimators as having a stronger dialectal distinction. The paper aims at the analysis of the indications of dialectal discourse. The exploration is based on the empirical open-task data obtained by the complex research work Perception and Estimation of Dialectal Discourse carried out in 2004-2006. 548 respondents took part in the experiment. They represent the same age group. The test embraced several ethnic regions of Lithuania. An anonymous questionnaire was the main instrument of the scientific inquiry. The questionnaire contained a part of a respondent’s demographic data and two main parts of the contents. The attitudes to dialectal discourse of the ordinary members of a language community were explored through the combination of questions and tasks. In the paper, the formulation of insights into the relevant characteristics of dialectal discourse is based on the respondent’s answers to the question concerning its features that allow for the recognition of a dialect user. The obtained data shows that the spectrum of indications distinguished by the young respondents reveals an empirical experience of some particular dialectal code or certain information found in the printed sources. Thus they demonstrate a holistic view on dialectal discourse, i.c. at first they recognize the difference of the lexical unit, and later on they fix the otherness of the dialectal sound distribution (e.g. pronunciation, accent).The perceptual isoglosses of the ordinary estimates arc rather abstract. An assumption can be made that in the consciousness of the young estimators only general language regions are fixed. However, the accumulated data docs not allow to claim that the young people from one region of Lithuania do recognize a dialect user exclusively by the specificity of the vocabulary and others due to sound distinction or specific accent. Hence a rather vague and highly abstract image of the structural features of the dialectal code might be discerned. [From the publication]

• Tarminio kalbėjimo estetinė vertė : nuostatų tyrimas / Daiva Aliūkaitė. Tekstai ir kontekstai: transformacijų kaita. 2007, [t. 1], p. 211-223.
• Tarminio kalbėjimo suprantamumas : apriorinės eilinių kalbos bendruomenės narių nuostatos / Daiva Aliūkaitė. Lietuvių kalba. 2008, 2, 1 pdf (10 p.).
• Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė : disertacija / Daiva Aliūkaitė. Kaunas, 2007. 300 lap.
• Tarmiškai kalbančio žmogaus stereotipai : apriorinės eilinių kalbos bendruomenės narių nuostatos / Daiva Aliūkaitė. Respectus philologicus. 2008, Nr. 14 (19), p. 23-45.