LT2014–2015 m. archeologinių tyrimų metu buvo atrastos iki šiol nežinomos XVI–XVII a. kapinės, esančios Subačiaus g. 41 sklype, Vilniuje. Šios kapinės yra laikytinos vienomis iš gausiausių ir geriausiai išlikusių antropologinės medžiagos atžvilgiu dabartinio Vilniaus miesto teritorijoje. Paradoksalu, tačiau istoriniai šaltiniai neužsimena apie šią laidojimo vietą, nors iškastų palaikų gausa suponuoja ne atsitiktinius palaidojimus, o galbūt kurį laiką funkcionavusias kapines. Neretai tokiais išskirtiniais atvejais vieninteliu informacijos šaltiniu tampa archeologinių ir antropologinių tyrimų duomenų sintezė. Šiame straipsnyje publikuojami preliminarūs bioarcheologinių tyrimų (demografinių, paleopatologinių, dantų analizės, ūgio rekonstrukcijos) rezultatai ir trumpa jų apžvalga. Iš viso ištirtas 151 individas, kurių didžiąją dalį (45 %) sudarė vaikai. Šiuo tyrimu siekiama atsakyti į svarbų probleminį klausimą, kas galėtų būti šie asmenys, atsidūrę už tuometinio Vilniaus miesto sienų, ir pabandyti susisteminti vienos gausiausių Vilniaus populiacijų bioarcheologinius duomenis. Kol kas galima tik pasakyti, kad Subačiaus g. 41 populiacija neprimena tipinės miesto bendruomenės, tad pati studija yra vienas pirmųjų bandymų atskleisti šių XVI–XVII a. Vilniaus gyventojų osteobiografiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bioarcheologija; Dantų tyrimai; Naujieji laikai; Paleopatologija; Populiacinės studijos; Vilnius; Bioarchaeology; Dental studies; Early modern ages; New Ages; Paleopathology; Population studies; Vilnius.
ENIn 2014–2015, an unknown 16th–17th-century cemetery was discovered at the Subačius Street 41 plot in Vilnius. The uncovered human remains are considered to be one of the most abundant and best-preserved anthropological material in the territory of present-day Vilnius. Paradoxically, historical sources do not mention this burial site, although the abundance of the interred individuals does not imply an accidental burial, but perhaps a functioning cemetery for some time. In such exceptional cases, the only source of information is the synthesis of archaeological and anthropological research data. This article presents preliminary results and a brief overview of bioarchaeological (demographic, paleopathological, and dental research, height reconstruction) investigation. A total of 151 individuals were studied, with almost half (45%) of them consisting of children. Almost 60% of the individuals had one or more pathological lesions. The average height of male individuals was estimated 168.2 cm, the average height of females was 157.8 cm. The aim of this study can be defined as twofold: an attempt to identify the people buried outside the city walls and systematize for the first time the bioarchaeological data of one-out-of-many Vilnius populations. Currently, the Subačius Street 41 population does not resemble a typical urban community, so the study itself is the first attempt to reveal the osteobiography of these 16th–17th century Vilnius residents. [From the publication]