Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos
Alternative Title:
Functional evolution of the Kernavė hillforts in the Iron Age: new intepretations of old data
In the Journal:
Archaeologia Lituana. 2019, t. 20, p. 75-115
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojami penkių Kernavės piliakalnių ankstesnių archeologinių tyrinėjimų radiniai bei ataskaitos. Atlikta detali Kernavės piliakalniuose surinktų radinių, aptiktų objektų ir struktūrų analizė leido patikslinti ir pakoreguoti tyrėjų anksčiau pateiktą jų raidos modelį, parodė, kad ši raida buvo gerokai sudėtingesnė, laikui bėgant jų funkcija ne kartą gana radikaliai keitėsi. Anksčiau atliktų piliakalnių archeologinių tyrimų radiniai nebuvo klasifikuojami į pirmines, antrines ir de facto atliekas. Atliekų, šiuo atveju keramikos šukių, pobūdžio tyrimas leido identifikuoti piliakalniuose vykusius įvykius, trumpalaikę veiklą ar nuolatinį apgyvendinimą, išskirti skirtingas funkcines zonas. Straipsnyje autoriai diskutuoja dėl piliakalnio termino tinkamumo mokslinėje istoriografijoje. Taip pat keliamas piliakalnių kompleksų realaus chronologinio kompleksiškumo klausimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Geležies amžius; Keramika; Kernavė; Kernavės archeologinė vietovė; Piliakalniai; Piliakalnių funkcija; Veiklos zonos; Viduramžiai; Įtvirtinimai; Activity areas; Fortifications; Hill-forts; Hillfort function; Iron Age; Kernavė; Kernavė archaeological site; Middle Ages; Pottery.

ENThis article explores the finds and post-excavation reports of earlier archaeological investigations in the five Kernavė hillforts. The detailed analysis of the assembled finds, discovered features and structures made it possible to revise and improve the prieviously suggested evolution model for the Kernavė hillforts. It reveals the evolution of the hillforts to have been much more complicated and that, over time, their function has changed rather significantly more than once. The finds recovered during earlier excavations were not classified into primary, secondary and de facto refuse. New examination of refuse – in this case, of pottery sherds, allowed for identification of single events, short-term activities and long-term settlement on the hillforts as well as distinct functional areas. The authors discuss whether the term “hillfortˮ is appropriate for use in scientific historiography. The issue of actual contemporaneity of the hilfforts in hilffort complexes is also raised. [From the publication]

DOI:
10.15388/ArchLit.2019.20.4
ISSN:
1392-6748; 2538-8738
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85878
Updated:
2020-10-20 06:21:04
Metrics:
Views: 78    Downloads: 10
Export: