Pietų Lietuvos akmens amžiaus kultūrų raida bei jų vieta visos Lietuvos ir Europos kontekste
LTPasitraukus iš Lietuvos ledynams, pirmuoju atšilimo, biolingo, laikotarpiu (XI tūkstantmetyje pr. Kr.) Pietų Lietuvoje susidarė sąlygos, palankios pirmiesiems šiaurės elnių medžiotojams. Olandijoje, Danijoje, Šlesvige-Holšteine jau kūrėsi pirmieji Hamburgo kultūros gyventojai. Atsitiktinių dirbinių iš šiaurės elnių ragų ir kaulų, datuotų pagal geologines radimo aplinkybes biolingo laikotarpiu, pasitaikė Kaliningrado srityje ir Siaurės Lenkijoje. Be abejo, atskiri būreliai galėjo pasiekti ir Pietų Lietuvą, atkeliavę plačia, nusausėjusia Baltijos pakrante. Jų pėdsakų būtų galima ieškoti aukščiau III viršsalpinės upių terasos, nes ši terasa susidarė biolingo bei vidurinio driaso metu. Tuo tarpu tokių radinių dar neturime. Pirmuosius Pietų Lietuvos paleolito radinius galėtume datuoti tik aleriodu, t.y. X tūkstantmečiu pr. Kr. Seniausios žmonių gyvenvietės aptiktos ant II viršsalpinės didžiųjų upių terasos. Ežerų pakrantėse dar nebuvo gyvenama. Ledynui stabtelėjus, vėl užplūdo klimato atšalimo banga, neapaugusiais upiųšlaitais driaso laikotarpio molis šliaužė į II viršalpinę terasą ir ji darėsi nebepatogi gyventi. Tik tada žmonės ėmė kurtis ant III terasos. Antrojoje vėlyvojo driaso pusėje klimatas pasidarė kiek sausesnis, nušliaužęs molis pasidengė smėliu ir žmonės vėl ėmė kurtis ant II terasos. Tokiame aukštyje virš molio nuošliaužos buvo įsikūrusi Netiesų vėlyvojo paleolito stovykla, toks pjūvis išryškėjo Eigulių I d stovykloje prie Kauno. Aleriodo laikotarpio žmonių gyvenimas buvo labai judrus: mažos šeimyninės bendruomenės klaidžiojo paskui šiaurės elnių bandas labai dideliuose plotuose. Todėl Lietuvoje aptinkame ne vienos kultūros gyventojųpalikimą. Išskiriamos dvi pagrindinės kiiltūrų grupės: Liungbiu-Bromės (Lyngby-Bromme) bei Arensburgo (Ahrensburg) - Pabaltijo madleno ir Svidrų.Be to, plito įvairūs iš jų susidarę hibridiniai variantai. Daugiausia paminklųyra Pietų Lietuvoje. Gyventojus čia viliojo ne tik sausos, pušynais apaugusios upių pakrantės, kuriomis buvo lengva keliauti, bet ir gero titnago atsargos. Kol dar buvo apsemtos apatinės terasos, sunkiai sekėsi rasti gero titnago. Didelė titnago kasykla buvo tyrinėta ant III viršsalpinės Nemuno terasos prie Ežeryno kaimo. Titnagas buvo kasamas iš morenos - ledynų atstumto graužo. Ši kasykla daug kartųbuvo lankyta įvairiųpaleolito toltūrų gyventojų. Antra tokio pat tipo paleolito titnago kasykla pastaruoju metu pradėta tirti prie Margionių km. Jose randama daugybė skaldytinių, nepasisekusių ruošinių ir net nepasisekusių dirbinių, nes gerieji išgabenti į stovyklas. [...]. [Iš teksto, p. 234]Reikšminiai žodžiai: Pietų Lietuvos akmens amžiaus kultūrų raida; Pabaltijo madleno grupė; Svidrų kultūrų grupė; Epipaleolito kultūra; Mezolito kultūra; Neolito Nemuno kultūra; Virvelinės keramikos Pamarių kultūra; Ankstyvojo žalvario amžiaus kultūra; Development of Stone Age cultures in Southern Lithuania; Baltic Madlen Group; Svidrai group of cultures; Epipaleolite culture; Mesolithic culture; Neolithic Nemunas culture; String pottery Coastal culture; Early brass age culture.
