Pietų Lietuvos apgyvendinimo chronologija
LTAkmens amžiaus gyvenviečių tikslesnis datavimas gamtamoksliniais metodais Pietų Lietuvoje iki šiol lieka neišspręsta problema, nes Pietų Lietuvoje, kaip ir visoje Centrinės Europos šiaurinėje dalyje buvusiųprieledyrimiųzandrinių lygumų zonoje, labiausiai paplitęs archeologinio paminklo tipas yra smėlinės stovyklavietės, kuriose radiniai iš organinių medžiagų yra sunykę. Todėl tyrinėtojai, norėdami nors kiek sutvarkyti turimus duomenis, neretai yra priversti ieškoti senųjų technologijų ir dirbinių tipų tolimų analogijų kaimyniniuose kraštuose ar net Vakarų Europoje. Ši problema yra ypač aktuali kalbant apie vėlyvąjį paleolitą. Programos "Akmens amžius Pietų Lietuvoje" įgyvendinimo metu šiądatavimo problemą buvo pabandyta išspręsti kiek kitokiu būdu. Organinės medžiagos radiokarboniniam datavimui buvo bandyta surasti ne pačių smėlinių gyvenviečių teritorijose, o šalia jų tuo metu buvusių vandens telkinių, dabar durpynų ir pelkių, dugne. Ieškota sluoksnių su radiniais ir anglimis, sukritusiais į vandens telkinius senovės gyvenviečių gyvavimo metu. Po kelių nesėkmingų bandymų vis dėlto šiuo metodu buvo pasiekti ilgai laukti rezultatai: Kabelių 2-ojoje senovės gyvenvietėje buvusio ežero pakraštyje, dabar durpyne, buvo surasti bei datuoti radiokarboninės ir palinologinės analizių pagalba 3 sluoksniai su vėlyvojo paleolito ir mezolito radiniais. Nors šiuo metu pasiekti rezultatai dar yra kuklūs, tačiau galima teigti, kad surastas būdas, kaip išspręsti seniai tyrinėtojams ramybės neduodančią akmens amžiaus chronologijos problemą. Lietuva palyginti vėlai išsilaisvino iš ledynų, bent tris kartus atslinkusių iš Skandinavijos. Tarpledynmečiais buvo ir palankaus klimato periodų, kai žmonės galėjo gyventi.Šiaurės Rytų Europoje pastaruoju metu rasta tarpledynmečio gyvenviečių pėdsakų net šiauriau šiaurės platumos 65 lygiagretės. Tačiau ar žmonės buvo pasirodę Pietų Lietuvoje, tebėra neaišku. Paskutinysis Skandinavijos apledėjimas turėjo sunaikinti visus žmonių buvimo pėdsakus, tačiau pietrytinėje Lietuvos dalyje, kuri nebuvo padengta ledynų, galima tikėtis aptikti tarpledynmečio laikotarpio radinių. [...]. [Iš teksto, p. 209]Reikšminiai žodžiai: Žmogaus materialiosios kultūros raida; Pietų Lietuvos apgyvendinimo chronologija; Development of human material culture; Chronology of accommodation in southern Lithuania.
