Dūbos ežero apylinkės

LTDubos ežero apylinkių archeologinius paminklus jau XIX a. pabaigoje pradėjo žvalgyti nenuilstamas šio krašto tyrinėtojas Nočios dvarininkas Vandalinas Šukevičius, palikęs mums gausų ir įdomų senienų rinkinį, savo straipsnius ir situacijų planelius. Didžioji dalis radinių dabar saugoma Lietuvos Nacionaliniame muziejuje Vilniuje, šiek tiek jų atsidūrė Krokuvos Istorijos muziejuje ir Sankt-Peterburgo Ermitaže. Pirmąkart šių apylinkių paminklus V. Šukevičius paminėjo 1893 m. straipsnyje, kurį rašė T. Pokrovskio rengtam Vilniaus gubernijos archeologiniam žemėlapiui. Plačiau šiuos paminklus jis apibūdino savo straipsnyje "Swiatowit" žurnale. Kaip rašo autorius, Dubos ežeras buvęs vienas didžiausių ežerų tose apylinkėse. Jo vandens paviršius prieš keliasdešimt metų apėmęs apie 400 lietuviškų margų (1 margas yra apie 2/3 ha), o tuo metu buvęs beveik visiškai nusekęs, pagilinus iš jo ištekančią Ūlos upę rąstams plukdyti. Kitados ežero dugnas buvęs dar toliau įpietus nutįsęs, о V. Šukevičiaus žvalgymų metu su Pelesos ežeru jįjungę Pelesos ir Dubaukos upeliai. V. Šukevičius Dubos ežero apylinkėse pažymėjo ketvertą radimviečių grupių. Pridėdamas žemėlapį, jis atskirai aprašė Dubičių apylinkės paminklus prie Pelesos ežero. Autorius pateikė ir kelias savo radinių piešinių lenteles, tačiau jų vertė nėra didelė, nes piešiniai netikslūs, o svarbiausia - nenurodytos dirbinių radimo vietos, kadangi jis labiau vertino pačius dirbinius, o ne paminklus. Be to, daug dirbinių V. Šukevičius pirkdavo iš vietinių piemenukų, kurie tenurodydavo, iš kur jie patys kilę. Kartais įduodavo ir padirbimų. Tais pačiais metais išleistoje apibendrinamoje Lietuvos archeologijos apybraižos knygelėje dar mažiau konkrečių duomenų apie paminklus.Šiuos paminklus V. Šukevičius minėjo ir kituose savo straipsniuose proginiuose leidiniuose bei žurnaluose. Atskirai apibūdino ir savo surinktus gludintus akmens dirbinius iš buv. Lydos ir Trakų pavietų. Ilgą laiką Dubos ežero apylinkės nesulaukė tyrinėtojų dėmesio. Net atskiri akmens dirbiniai labai retai tepasiekdavo muziejus. Tik nuo 1953 m. vėl buvo atsigręžta į šiuos paminklus. 1959 ir 1962 m. tyrinėta Dubičių 1-oji gyvenvietė, 1962 m. - Dubičių Paežerio gyvenvietė ir Dubičių 3-oji gyvenvietė. Tuo pat metu ir vėliau (1965 m.) buvo renkama sunaikintų paminklų paviršinė medžiaga. 1980-1981 m. tyrinėtos Margių 1-oji ir 2-oji gyvenvietės (R. Rimantienė), 1982 m. - Barzdžio miško gyvenvietė (R. Rimantienė). Vykdant šiuo metu užbaigtą programą šie paminklai baigti tyrinėti, medžiaga suklasifikuota ir parengta spaudai. Kadangi apylinkės žvalgytos plačiau, buvo išaiškinta 15 nežinomų paminklų, iš kurių tyrinėta Karaviškių 6-oji, Katros ištakų gyvenvietė (nebaigta). Visų šių gyvenviečių tyrinėjimų rezultatai aptarti plačiuose straipsniuose, kuriems paskelbti buvo skirtas tęstinio leidinio "Lietuvos archeologija" 16-asis tomas, išėjęs 1999 m. Čia pateikiami tik šešių svarbiausių tyrinėtų paminklų trumpi apibūdinimai. [...]. [Iš teksto, p. 167]Reikšminiai žodžiai: Akmens amžiaus archeologinių gyvenviečių tyrimai; Dūbos ežero apylinkės; Studies of Stone Age archeological settlements; Lake Dūbas area.