Švietimo idėjų raida XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje

LTStraipsnyje pateikiama trumpa konkrečios epochos lietuvių tautos švietimo plėtotės charakteristika. Lyginamas socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių sąlygų kitimas ir išryškintas ugdymo reiškinys jo istorinėje raidoje, ypač pedagoginės minties plėtra neoficialioje švietimo sistemoje konkrečiais aptariamo laikotarpio periodais:1) nuo XIX a. vidurio iki „Aušros“ laikraščio išleidimo; 2)nuo lietuvių tautos atgimimo pakilimo XIX a. pabaigoje iki spaudos tradiciniu raidynu draudimo panaikinimo1904 m.; 3)nuo 1905 m. revoliucijos pradžios iki 1918 m. vasario mėn. 16 d. Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo. Atskleisti minimų periodų švietimo raidos ypatumai: 1. Pirmajam aptariamos epochos periodui būdinga tai, kad represinė carinė valdžia, vykdžiusi rusinimo ir stačiatikinimo politiką, pažadino lietuvių tautinį sąjūdį, nelegalios lietuvių spaudos atsiradimą, daraktorių ir knygnešių įvairiapusę veiklą. 2. Antruoju epochos periodu carinės valdžios kova prieš lietuvių tautą paskatino nelegalios lietuvių spaudos tolesnę plėtotę, kuri buvo svarbiausias slaptosios mokyklos veiksnys. 3. Carizmui panaikinus spaudos tradiciniu raidynu draudimą, legalizuotoje spaudoje ryškūs trečiojo epochos periodo pagrindiniai lietuvių tautinės mokyklos principai iki pat Nepriklausomybės atkūrimo: siekti dėstymo lietuvių kalba ir įvesti privalomą pradinį mokymą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Epocha; Tauta; Ugdymas; Švietimas; Raštas; Mokytojai; Mokslavietė; Draugijos; Epoch; Education in broad sense; Enlighment; Writing; Teacher; Company.

ENThe article provides a brief reference pertaining to education development of the Lithuanian nation during specific epochs. It compares variation of social, economic, political, and cultural conditions. It also underlines education phenomenon in its historic evolution with special emphasis on development of pedagogical idea in an informal system of education during specifically discussed periods: 1) since the middle of the 19th century to publication of newspaper Aušra; 2) since the beginning of revival of the Lithuanian nation in the end of the 19th century until abolishment of prohibition for printing in the traditional alphabet in 1904; 3) since the beginning of revolution in 1905 until restoration of Lithuanian independence on 16 February 1918. The education peculiarities are revealed depending on the aforementioned periods: 1. The first period of the epoch is characterized by repressive authorities of the Tsar that delivered the policy of Russification and conversion to the Orthodox faith, which stimulated the national movement of Lithuanians, birth of illegal Lithuanian press, and versatile activity of headmasters “daraktoriai” and book-smugglers “knygnešiai“. 2. During the second period of the epoch, the action taken by the authority of the Tsar stimulated further development of illegal Lithuanian press, which is the key element of a secret school. 3. After the authorities of the Tsar abolished the prohibition for printing in the traditional alphabet, the key principles of the Lithuanian national school become especially accentuated during the third period and until the restoration of independence, i.e. to strive for teaching in Lithuanian and introduce mandatory primary schooling.