Paviršiaus paleogeografija

LTPietų Lietuvos paskutiniojo apledėjimo ir poledynmečio paleogeografijos klausimams yra skirta nemažai publikacijų. Dalis jų yra teorinio pobūdžio, apsiribojusių bendra ir schematiška regiono paleogeografijos charakteristika, buvusių teorine ir metodologine baze naujai atliktiems tyrimams. Tarp jų paminėtini A. Basalyko, P. Vaitiekūno, L. Mico, M. Kabailienės, A. Seibučio, Č. Kudabos, V. Dvarecko, K Švedo, L. Vozniačiuko, M. Valčiko ir kitų apibendrinantys darbai. Kita dalis studijų buvo labiau specializuotos, nagrinėjančios vieną ar kitą objektą tam tikru metodu, tačiau savo esminėmis išvadomis labai prisidėjo prie aptariamojo laikotarpio paleogeografinių sąlygų raidos pažinimo: tai M. Kabailienės, R. Kunsko, O. Kondratienės, A Gaigalo, V. Dvarecko, L Dicevičienės, R. Vaitonienės, V. Gudelio ir kt. atlikti vertingi tyrimai. Tačiau tenka pripažinti, kad paleogeografinių sąlygų kompleksinis įvertinimas ir ypač tikslesnis jų kartografinis vaizdavimas nebuvo plačiau realizuojami. Apibendrinti paleogeografiniai žemėlapiai tapo būtini nagrinėjant Pietų Lietuvos akmens amžiaus archeologinių paminklų išsidėstymą bei pirmųjųšalies gyventojų įsikūrimo gamtines sąlygas. Rengiant paleogeografinius žemėlapius M 1:200 000 faktinės medžiagos baze buvo šio darbo autorių sudaryti tokio paties mastelio Pietų Lietuvos kvartero nuogulų geologinis žemėlapis bei geomorfologinio rajonavimo žemėlapis, gausūs atskirųgeologiniųobjektų tyrimai, kurių rezultatai pateikti kituose šio darbo skyriuose ir poskyriuose. Teorine ir konceptualia baze buvo anksčiau paminėtų publikacijų išvados. Patys paleogeografiniai žemėlapiai buvo sudaryti pagal parengtą originalią metodiką ir legendą. [...]. [Iš teksto, p. 125]Reikšminiai žodžiai: Paviršiaus paleogeografija; Poledynmečio paleogeografijos; Surface paleogeography; Glacial paleogeography.