Spaustuvė

LTVieni iš aktyviausių ATR leidybos baro darbininkų tarp vienuolių buvo bazilijonai. Išleistų spaudinių, skaičiuojant pavadinimais, kiekiu jie nusileido tik jėzuitams ir pijorams. Bazilijonai turėjo šešias spaustuves. Viena iš jų veikė Vilniuje ir ji gali būti tituluojama pirmąja bazilijonų ir viena pirmųjų Unitų Bažnyčios spaustuvių. Iki XVII a. vidurio Vilnius buvo vienas iš didžiausių leidybos centrų LDK. Čia veikė 13 spaustuvių. 1624 m. vieną jų, priklausiusią Leonui Mamoničiui, nusipirko Švč. Trejybės vienuolynas. Po ketverių metų (1628) šioje spaustuvėje buvo išspausdintas pirmasis leidinys – taip prasidėjo bazilijonų leidybinė veikla Vilniuje, trukusi iki 1839 metų. Jei kalbėtume apie XVII a., vienuolių spaustuvė intensyviausiai dirbo 5 deš. ir 6 deš. pradžioje. Per šį laikotarpį buvo išleista 22 pavadinimų knygų, pavyzdžiui, Švč. Trejybės vienuolyno arkimandrito Aleksijaus Dubovičiaus panegirikos. Šį pakilimą nutraukė Maskvos invazija – spaustuvė buvo suniokota, leidybos darbai sustojo ilgam, iki 8 deš. Pirmasis spaudinys, pasirodęs po šios pertraukos, buvo horologionas. Tuometis unitų metropolitas Gabrielius Kolenda teigė, kad knygos leidimą apmokėjo jis. Tačiau, kaip nurodoma Leono Kiškos Rankraštyje, spaustuvės veikla buvo atnaujinta Vilniaus vienuolyno vyresniojo Jono Malachovskio pastangomis. Kad ir kaip būtų, 1671 m. bazilijonų kongregacija Naugarduke nusprendė tęsti leidybinę veiklą Vilniuje, jos priežiūra patikėta ordino protoarkimandritui. [Iš teksto, p. 203]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Stačiatikių bažnyčia; Unitų bažnyčia; Bazilijonų vienuolija; Švč. Trejybės Vilniuje bažnyčia; Spaustuvė; Vilnius; Orthodox church; Basilian monks; Trinity church in Vilnius; Printing house.