Maskvos okupacija ir bazilijonų atgimimas

LTBogdano Chmelnickio vadovaujamo kazokų sukilimo (dar vadinamo „Išlaisvinimo karu“, „Ukrainos revoliucija“, „Chmelnickio sukilimu“) ir jį lydėjusio karo su Maskva376 išvakarėse Bazilijonų ordinas ir jo perlas Vilniuje – Švč. Trejybės vienuolynas – klestėjo, vyko institucinis įsitvirtinimas, formavosi naujas vienuolinio pamaldumo modelis. Arkimandrito Juozapo Benjamino Rutskio laikais vienuolių skaičius Vilniaus unitų vienuolyne artėjo prie 60, XVII a. 5 deš. pabaigoje čia jų buvo apie 20377. Tris kartus iš eilės (1636, 1642 ir 1650) šiame vienuolyne vyko Švč. Trejybės kongregacijos generalinės kapitulos378. Kijevo metropolitas ir arkimandritas Antanas Seliava (1641–1655) planavo 1647 m. Vilniuje sušaukti Unitų Bažnyčios provincijos susirinkimą, skirtą didelei reformų programai aptarti, tačiau dėl nepalankių aplinkybių jis nebuvo surengtas. Pats Vilnius išliko daugiakultūris, daugiakonfesis ir daugiaetninis konglomeratas, akivaizdžiai susiskirstęs į „lotynų“ bei „rusėnų“ dalis ir kur paprastai taikiai sugyveno judėjai, kalvinistai, katalikai, liuteronai, musulmonai, stačiatikiai ir unitai. Tuo metu mieste veikė daugiau nei 30 krikščionių šventovių (23 lotynų apeigų, 9 unitų, po vieną stačiatikių, liuteronų ir kalvinistų) bei buvo žydų ir totorių religinės bendruomenės380. Šią atviro miesto arba „Šiaurės Jeruzalės“ idilę sugriovė 1655–1661 m. Maskvos okupacija. Ji iš esmės pakeitė per šimtmečius nusistovėjusį miestiečių gyvenimo būdą ir etnokonfesinę pusiausvyrą, iš miesto atėmė regioninio politinio centro vaidmenį. [Iš teksto, p. 92]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Stačiatikių bažnyčia; Brastos bažnytinė unija; Unitų bažnyčia; Bazilijonų vienuolija; Švč. Trejybės Vilniuje bažnyčia; Rusėnų tapatybės; Vilnius; Orthodox church; Church union of Brest; Ukrainian Greek Catholic Church; Basilian monks; Trinity church in Vilnius; Identity of Ruthenians.