Edukacinės ir institucinės aplinkos sąveika, ugdant kūdikių namų auklėtinius.

LTŠiandieninė realybė tokia, kad ankstyvojo amžiaus vaikai, netekę tėvų globos, yra ugdomi kūdikių namuose. Institucinėje aplinkoje vaikas neturi tokių sąlygų kaip šeimoje, kur jis jaustųsi emociškai saugus, mylimas, perimtų elementarią socialinę patirtį, suprastų suaugusiųjų tarpusavio santykius, natūraliai įgytų dorovės bei moralumo pradmenis. Kūdikių namų auklėtinių akademinis ugdymo pobūdis, skatinantis kognityvinę jų raidą, neparemtą ankstyvąja socialine patirtimi, formuoja specifišką ir siaurą auklėtinių suvokimą ir žinojimą apie pasaulį. Toks žinių perdavimo būdas nepadeda suformuoti adekvataus ir vientiso pasaulio vaizdo, suvokti reiškinių ir jų tarpusavio ryšių. Mokslo studijų analizė rodo, kad neigiamas institucinės aplinkos poveikis vaiko raidai globos įstaigose gali būti mažinamas tik stiprinant socialinius edukacijos aspektus. Psichinių ankstyvojo amžiaus vaiko poreikių tenkinimas yra esminė edukacinio proceso sąlyga. Pedagogas kūdikių namuose yra kaip skatinančios veikti aplinkos kūrėjas, leidžiantis vaikui pačiam pasirinkti pedagogo siūlomą ugdymo erdvę. Ugdymas ankstyvajame amžiuje turėtų būti orientuotas ne į veiklos rezultatą, bet į teigiamomis emocijomis grindžiamą veiklą.

ENDevelopment of the early age children in the institutional environment does not correspond to the conformity law of the nature. Institutional development form specific and objective features of the institution, personal features, and professional competencies of pedagogues, genetically determinate individual characteristics of child’s development. Normalization of physical development is a sphere of education, that’s why special training of early age children who are in institutional care is aprioristic educational activity. The concept of socio-cultural education let us go to the pedagogical system based on the methods of integration and differentiation. Socio-cultural concept of education might be used as an educational technology developing early age exceptional children, who are out of the family. Concept is based on obtaining of social experience, self-dependant activity, development of sensor system, traditions of training of creative skills. The system of education and environment in care institutions must be focused on child’s possibility to obtain actual social experience interaction and forming emotionally close interactions with adults. Education, based on self-cognition, through actual social experience might be used for an infant who has undefined disorders of intellectual development. The success of education in early infancy depends on the child’s possibility to express emotions and on his/her possibility to react to the environmental changes. Main conclusions of the article are as follow: (1) satisfaction of the basic physical needs of early age children is the essential condition of educational process. (2) pedagogue in an infant home acts as a creator of the stimulating environment for child’s space of development (…).