LTMerkinės tarpledynmečio, taip pat ir senesnes nuogulas daug kur dengia paskutiniojo apledėjimo dariniai. Pietų Lietuvoje surandamos Nemuno ledynmečio Grūdos (Brandenburgo) ir Baltijos (Pomeranijos) stadijų ledyninių dangų nuogulos. Grūdos stadijos ledynas iš maksimalios paplitimo ribos Pietų Lietuvoje pradėjo trauktis prieš 20000 metų, vėliau pakartotinai užslinkęs paliko Žiogelių (Frankfurto) fazės kraštinius ledyninius darinius, suformuotus maždaug prieš 18000 metų. Kitos vėlesnės Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos ledyninės nuogulos yra išsidėsčiusios keliomis zonomis, suformuotomis Baltijos stadijos maksimalaus paplitimo (Rytų Lietuvos fazės) ledyno ir tos stadijos recesuojančio ir osciliuojančio ledyno Pietų Lietuvos fazės metu. Vėlesnių (Vidurio ir Šiaurės Lietuvos) fazių ledyriinės nuogulos yra paplitusios šiauriau, jau už Pietų Lietuvos ribų. [...]. [Iš teksto, p. 46]Reikšminiai žodžiai: Nemuno ledynmečio nuogulos; Morenų petrografinė sudėtis; Gargždo ilgųjų ašių orientacija; Nemunas ice age deposits; Petrographic composition of moraine; Paving long axis orientation.