Augalijos, gyvūnijos ir klimato charakteristika

LTŽinios apie praeityje vyravusią augaliją ir gyvūniją jų raidą suteikia daug vertingos informacijos atkuriant paleogeografines sąlygas, tarp jų ir klimatą. Šiam tikslui pasiekti naudojami paleobotaniniai (sporų ir žiedadulkių, karpologinės bei diatomėjų analizės) ir paleofaunistiniai (žuvų, graužikų, moliuskų liekanų analizes) metodai. Pietų Lietuvos teritorijoje daugiausia yra atlikta Merkinės tarpledynmečio paleobotaninių tyrimų, ypač sporų ir žiedadulkiųbei karpologiniųanalizių, kurios svarbios augalijos raidos atkūrimui. Merkinės tarpledynmečio augalijos raidai būdinga ryški miškų sudėties diferenciacija. Šio tarpledynmečio nuosėdos žiedadulkių ir sporų analizės pagrindu suskirstytos į 5 palinozonas (M1-M5 fazės). Medininkų vėlyvojo ledynmečio pabaigoje ir Merkinės tarpledynmečio pradžioje buvo paplitę nedideli, uždari miškai. Nemaži plotai buvo apsemti vandeniu ir užpelkėję. Dideliuose pelkių masyvuose vis dar gyvavo tmdriniųgyvūnų ir augalų rūšys. Netiesų pjūvyje aptikti žinduolių dantų ir kaulų radiniai liudija gana sudėtingas klimatines sąlygas, kuriose vienu metu gyvavo skirtingų ekologinių grupių (tundros, miško ir stepių) žinduoliai. Išnyko ledyninio laikotarpio zoocenozių atstovai, sumažėjo sibirietiško lemingo liekanų. Vyravo vandens ir pilkieji pelėnai, taip pat bebrai. Aktyviai vyko termokarstiniai procesai. [...]. [Iš teksto, p. 33-34]Reikšminiai žodžiai: Merkinės tarpledynmečio nuosėdos; Paleogeografija; Augalijos liekanos; Gyvūnijos liekanos; Merkinė interglacial sediments; Paleogeography; Vegetable residues; Wildlife remains.