Švč. Trejybės stačiatikių vienuolynas

LTVienas iš svarbiausių stačiatikybės centrų buvo prie Vilniaus Švč. Trejybės šventovės ir parapijos veikęs bei turbūt nuo pat pradžių arkimandrijos statusą turėjęs vienuolynas. XVI a. valdovų teiktos privilegijos liudijo slavišką-bizantišką šios vienuolijos tapatybę. Pavyzdžiui, 1584 m. Stepono Batoro akte kalbama apie „rusėnų Šventosios Trejybės vienuolyną“ bei jo globėjus pasauliečius – „graikų apeigų“ miestiečius ir valdininkus, „rusėnų apeigų Vilniaus miestiečių bendruomenę“. Vienuolyno arkimandritai turėjo didelį autoritetą. Apie tai galima spręsti iš fakto, kad keletas jų buvo išrinkti Kijevo metropolitais: 1495 m. Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos katedroje metropolitu konsekruotas vienuolyno vyresnysis Makarijus, o 1551 m. metropolitu valdovo nominuotas vienuolyno arkimandritas Silvestras Belkevičius. Vienuolyne paskutinį prieglobstį surado ir iš metropolito sosto pašalintas Onesiforas Divočka: nuo 1590 m. jis čia gyveno kaip savo valdoje „iki gyvos galvos“ ir tikriausiai buvo palaidotas vienuolyno šventovėje. 1550 m. Vilniaus dvasininkas Juozapas iš Dievo Motinos Globos parapijos Žygimanto Augusto buvo paskirtas Vladimiro ir Brastos vyskupu (1550–1565) bei Kijevo Pečorų lauros arkimandritu. [Iš teksto, p. 62]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Stačiatikių bažnyčia; Švč. Trejybės Vilniuje bažnyčia; Vilnius; Orthodox church; Trinity church in Vilnius.