Unijos idėja ir jos lietuviškoji recepcija

LTIstoriografijoje visuotinai sutariama, kad esminis LDK stačiatikių visuomenės teisinės ir tikrosios padėties lūžis įvyko su Lietuvos krikštu. Lietuvos katalikinimas pakeitė religijų santykį: nuo šiol lietuvių tikyba darė įtaką rusėnams, o ne atvirkščiai, kaip buvo anksčiau. Katalikų Bažnyčia tapo Lietuvos valdovų konfesine atrama. 1387 m. Jogailos protekcionistinė privilegija aiškiai apibrėžė išskirtinę katalikų bajorų padėtį – tik jiems buvo garantuotos luominės ir turtinės teisės, užtikrinančios išskirtinę padėtį valstybėje. Stačiatikiai, oficialiai negalėdami naudotis žemės nuosavybės disponavimo ir paveldėjimo teise, atsidūrė neprivilegijuotoje padėtyje, o dėl mišrių vedybų draudimo patyrė tiesioginių asmeninių ribojimų. 1413 m. Horodlės privilegijos aktu dar labiau apribotos stačiatikių politinės teisės, o ypač jų vieta politiniame elite. Juo stačiatikiams griežtai uždrausta turėti aukščiausias Vilniaus bei Trakų vaivadų ir kaštelionų dignitorijas93. Drastiškiausias iš ribojimų, pasak Grzegorzo Blaszczyko94, buvo draudimas statyti naujas ir atnaujinti senas cerkves. Istoriografijoje šis draudimas kildinamas iš XV a. 3 deš. Gniezno bažnytinės provincijos susirinkimų nutarimų, kuriuos galėjęs pakartoti Ldk Vytautas95. Tokių ribojimų ir draudimų nulemta stačiatikių ir katalikų visuomenių priešprieša ypač išryškėjo 1432 m., kilus pilietiniam karui. Vytauto politikos tęsėjai buvo priversti nuolaidomis švelninti santykius su LDK stačiatikiais – 1434 m. sulyginti turtines stačiatikių ir katalikų bajorų teises, atsisakyti savarankiško, tiesiogiai Konstantinopolio patriarchui pavaldaus LDK stačiatikių metropolito. [Iš teksto, p. 37]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Stačiatikių bažnyčia; Lietuvos krikštas; Vilnius; Orthodox church.