Stačiatikių sala tarp pagonių ir katalikų

LTVidurio Rytų Europos šalims IX–X a. priėmus krikščionių tikėjimą, ėmė formuotis „naujoji“ arba „jaunesnioji“ Europa. Lotyniškoji Viduržemio jūros regiono civilizacija su rašto kultūra ir stabilesnėmis valdžios institucijomis pasislinko į šiaurę. Tuo metu ėmė ryškėti ir pirmieji iki šiol egzistuojančių valstybių kontūrai. Šia proga dažniausiai kalbama apie Vengriją, Čekiją ir Lenkiją, tačiau nereikia iš savo akių išleisti ir Kijevo Rusios bei Lietuvos. Pastaroji šalis rašytiniuose šaltiniuose pradėta minėti nuo 1009 m. Pirmasis jos paminėjimas susijęs su šv. Brunono Kverfurtiečio misija, kuri baigėsi jam žuvus „Rusios ir Lietuvos paribyje“. Žvelgiant iš tūkstantmečio perspektyvos, galima sakyti, kad ši paribio padėtis yra tapusi šio regiono geopolitine konstanta. Mūsų laikais tapo madinga kalbėti apie katalikiškų Vidurio ir Rytų Europos šalių egzistavimą tarp „Rytų“ ir „Vakarų“. Net ir tokioje klasikinėje Vakarų civilizacijos šalyje kaip Anglija uoliai ieškoma Bizantijos kultūros pėdsakų, o dėmesys Bizantijos imperijai Britų salyne neslopsta jau keletą dešimtmečių. Tai, kas gyvenant saugiu atstumu gali atrodyti kaip tam tikra egzotika, įgyja visai kitą potekstę, tarkime, Lietuvos ar Ukrainos, kurių gyventojams tenka ne tik gyventi „tarp“, bet ir patirti ilgalaikį egzistencinį teisės būti šeimininkais savo žemėje pavojų, atveju. Antra vertus, reikia pažymėti, kad teritorija tarp Baltijos ir Juodosios jūros tam tikrais laikotarpiais išgyvendavo pakilimo ir netgi regioninio dominavimo laikotarpius. Taip buvo XIV a., kai Lietuva, tuo metu jau ėmusi siekti ir dabartinės Ukrainos teritoriją, išgyveno geopolitinio stiprėjimo laikotarpį, kurio dėka palyginti nedidelė ir, be didžiojo kunigaikščio giminės, kitų valstybinių institucijų praktiškai neturėjusi kunigaikštystė tapo didvalstybe. [Iš teksto, p. 27]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Stačiatikiai; Katalikai; Pagonys; Vilnius; Orthodox; Catholics; Pagan.

• Julijona – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmona ir jo vaikų motina / Darius Baronas. Lietuvos istorijos metraštis. 2019, 2019/2, p. 5-39.
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia: ideologiniai šaltiniai, sklaida ir atspindžiai politinėje mintyje XIII-XVI a / Darius Baronas. Valdžia, luomas, individas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: XIII-XVIII a. istorijos slinktys / Darius Baronas, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Gitana Zujienė, Adam Stankevič, Jūratė Kiaupienė, Gintautas Sliesoriūnas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 21-129.