Artimoje aplinkoje įvykusių smurtinių konlfliktų mediacija: mediatorių patirtis

LTDaugelyje pasaulio valstybių mediacija taikoma sprendžiant žalos atlyginimo atvejus bei kitus nesunkius ir be smurto apraiškų atvejus. Lietuvoje laikomasi priešingos pozicijos: remiantis 2018 m. Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, į mediaciją buvo nukreipti 245 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Lietuvos probacijos tarnybos pozicija yra grindžiama sėkminga 2014-2016 m. projektine veikla „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose (MIPT)“ (Giedrytė-Mačiulienė, Venckevičienė, 2016). Tačiau smurtinių konfliktų mediacija ne projekto kontekste nebuvo tiriama. Ar probacijos tarnybų pareigūnai nukreipia tinkamus mediacijai atvejus? Ar pavyksta pasiekti susitarimų medijuojant artimoje aplinkoje įvykusius smurtinius konfliktus? Kokių iššūkių kyla juos medijuojant? Kokios pagalbos mediatoriams reikėtų siekiant didesnio efektyvumo? Turint omenyje šiuos probleminius klausimus inicijuotas tyrimas, kurio objektas – nusikaltėlio ir aukos mediacijos, vykdomos Lietuvos probacijos tarnyboje, ypatumai. Tyrimo tikslas – atskleisti mediatorių požiūrį į artimoje aplinkoje įvykusių smurtinių konfliktų mediaciją. Tyrimo klausimai: ar mediacija yra efektyvi priemonė sprendžiant smurtinius konfliktus? Kaip nusprendžiama apie smurtinio atvejo tinkamumą mediacijai? Kurios technikos yra pagalbios medijuojant būtent smurtinius konfliktus? Siekiant pažinti Lietuvoje praktikuojančių mediatorių požiūrį atliktas kokybinis tyrimas pasitelkus fokus grupės metodą. Tyrime dalyvavo 7 Lietuvos probacijos tarnyboje dirbantys mediatoriai.Tyrimo metu išryškėjo skirtingi mediatorių požiūriai į mediacijos taikymą smurto artimoje aplinkoje atvejais: negatyvus, neutralus ir pozityvus. Informantų nuomone, smurtinių konfliktų mediacijos iššūkis sietinas su jos dalyvių specifiškumu: smurtautojas yra agresyvus, auka taip pat gali būti linkusi smurtauti, dalyviai stokoja komunikacinių gebėjimų, socialinių įgūdžių. Šie smurtinio konflikto dalyvių ypatumai o taip pat jų elgesys ((ne)pripažįsta problemą, (ne)nori apie ją kalbėtis dalyvaujant mediatoriui) yra kriterijai, kuriuos mediatoriai vertina prieš inicijuodami procesą. Mediatoriai teigė, kad realizuojant smurtinių konfliktų mediaciją labiausiai veiksmingos taktikos yra individualūs pokalbiai ir įtraukimas į procesą artimų žmonių (kas atitinka atkuriamojo teisingumo modelio sampratą). O patiems mediatoriams pataria taikyti ko-mediaciją arba refleksijas (pokalbis su kolega mediatoriumi, pokalbis su kolega psichologu, pokalbis apie efektyvumą su mediacijos šalimis), nes smurtinių konfliktų mediacija paprastai būna emocionali, jautri, ilga. Tyrimo duomenys, atskleidžiantys mediatorių patirtį vedant smurtinių konfliktų mediaciją, tikėtina, bus naudingi visiems, susiduriantiems su smurtiniais konfliktais ir mediacija, nes teikia informacijos apie patį mediacijos procesą, atkreipia dėmesį į sunkumus, kylančius mediatoriams, pateikia tam tikrų įžvalgų/ patarimų, skatina mąstyti apie smurtinių konfliktų mediacijos tobulinimo galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pažeidėjas; Auka; Mediacija; Victim; Offender; Mediation.

ENIn many parts of the world, mediation process is used to resolve cases of damage compensation and other non-violent cases. The opposite position is taken in Lithuania: according to Lithuanian Probation service statistic data – 245 cases of domestic violence were referred to mediation in 2018. The study investigates both innovative and relevant topic, as the mediation process between victim and offender is relatively new process in Lithuania. From a practical point of view, the relevance of the topic is that in Lithuania assistance to victim and offender is usually conducted separately, which does not mean that conflicts and problems in the family are resolved. In this case, both parties to the conflict denied the opportunity to analyze their conflict, communicate with each other in a constructive manner and seek out the causes of the conflict or develop positive relationship in the future. Without removing unpleasant emotions, analyzing emerging conflicts and identifying the causes of the conflict, domestic violence can recur. All investigations related to mediation cases of domestic violence in the Lithuanian Probation service were carried out during the implementation of the project (2014-2016), which had initiated the mediation process in Lithuania. There is only a few literature and research specifically on the topic of domestic violence in mediation, and the need for this process is due to the high number of such cases in Probation service. There is a few information sources on the development of professionals and the success of the mediation process. The main questions are: do probation officers refer suitable cases for mediation?.Are reached agreements through the mediation of domestic violence cases is in the immediate environment? What are the biggest challenges of mediating domestic violence cases? How mediators could be more effective in the process? The investigation has been initiated with these problematic issues, so the main object is mediation peculiarities of domestic violence between victim and offender in Lithuanian Probation service. The aim of the study is to analyze mediators‘ experience in mediating issues between victim and offender. Focus group discussion with mediators was implemented. Content analysis of the results revealed that there are different attitudes toward victim – offender mediation between mediators. However, practitioners do believe that the process is useful and important especially for the victim. Assessing the case suitability for mediation mediators rely on their impression of the aggressor, and they apply all the principles of mediation (ex. parties‘ willingness etc.). According to mediators‘ opinion the most helpful tactics are such as individual meetings, inviting to the session of those related persons, having the reflection. The result might be useful for teachers and students of conflict management and alternative dispute resolution (mediation, negotiation). Also, for probation service mediators and officers who directly works with victims and offenders, as well as social workers, crisis center workers and for professionals who are working with families. [From the publication]

• Atkuriamasis teisingumas penitencinėje sistemoje / Rokas Uscila. Pedagogika. 2011, 103, p. 92-98.
• Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje / Ilona Michailovič, Skirmantas Bikelis, Algimantas Čepas, Skirmantas Bikelis, Margarita Dobrynina, Rimantas Simaitis, Darius Šneideris, Laura Ūselė, Judita Venckevičienė. Vilnius : Lietuvos teisės institutas ; 2014. 257 p.
• Kai kurie smurto šeimoje problematikos aspektai / Ilona Michailovič. Teisė. 2012, t. 82, p. 26-40.
• Mediacijos igyvendinimas probacijos tarnybose Lietuvoje / Renata Giedrytė-Mačiulienė, Judita Venckevičienė. Teisės problemos. 2016, Nr. 2 (92), p. 69-87.
• Pakartotinio smurto prieš intymų partnerį rizikos valdymas probacijos tarnyboje: praktikos Lietuvoje ir užsienio šalyse apžvalga / Liubovė Jarutienė, Ilona Laurinaitytė. Kriminologijos studijos. 2023, Nr. 11, p. 8-31.
• Socialinės pagalbos galimybės artimoje aplinkoje smurtaujančiam vyrui / Valdas Rimkus, Aušra Motuzaitė. Tiltai. 2014, Nr. 3 (68), p. 71-89.