LTPostmodernizmas kelia klausimą dėl etikos egzistavimo anapus pažinimo struktūrų. Tokia etika kildinama iš neverbalinio, todėl transcendentalaus pažinimo struktūroms Aš ir Tu dialogo, paremto abipuse ir lygia atsakomybe. Remdamiesi lingvistine Tomo Akviniečio tekstų analize ir lygindami jos rezultatus su E. Levino ir J. Derridos teiginiais, atskleisime tai, kas bendra tolimų laike, bet ne erdvėje (juk tiek tomizmas, tiek postmodernizmas išaugo iš Paryžiaus intelektualų diskursų) mąstytojų etinėms teorijoms. Atrodo, kad joms bendras dalykas - tai etinio santykio transcendentalinė dimensija. Akviniečio etika dažniausiai traktuojama kaip intelektualistinė. Tačiau nedera pamiršti, kad ji kildinama iš aukščiausiojo gėrio, apie kurio esmę galima kalbėti tik apofatiškai, nes ji pranoksta visas žmogaus pažintines galias, priemones ir struktūras. Ar šis faktas nesako, kad ji pranoksta grynai intelektualistinės etikos rėmus? O jeigu tai yra tiesa, tai ar anapus tų rėmų ji nesusitinka su postmodernistiniu etiniu diskursu?. [Iš straipsnio, p. 75]Reikšminiai žodžiai: Atsakomybė; Derrida, Jacquesas; Dievas; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Etika; Gėris; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Postmodernizmas; Tomas Akvinietis; Tomizmas; Šv.Tomas Akvinietis; Derrida, Jacques; Ethics; God; Good; Postmodernism; Resposibility; St.Thomas Aquinus; Thomas Aquinas; Tomism.
ENThe postmodern mentality opened the question concerning the possibility of ethics beyond the cognitive structures (E. Levinas). This kind of ethics originates from nonverbal and therefore transcendental in relation to the cognitive structures dialogue between I and You, which is based on the mutual and equal responsibility of both counterparts. Relaying on the linguistic analysis of Thomas Aquinas’ texts and comparing its results with the claims of E. Levinas and J. Derrida, the author looks for the common ground for the ethical thinking of these so remote in time but not in space thinkers (for thomism as well as postmodernism is rooted in the discourses of the Parisian intellectuals). She finds this common ground in the transcendental dimension of ethical relation. One can claim that Aquinas’ ethics goes beyond the frameworks of the intellectualistic ethics and there meets the postmodern ethical discourse. [From the publication]