LTNekilnojamasis turtas sudaro reikšmingą dalį pasaulinio turto, todėl efektyvų ir optimalų nekilnojamojo turto panaudojimą bet kurioje šalyje galima laikyti visuomenės gerovės gerinimu ir efektyvia ilgalaike investicija. Daugumoje vakarų šalių veikla, susijusi su nekilnojamuoju turtu, sudaro apie 25-30 % visos ekonominės veiklos (Galinienė, 2004), todėl nekilnojamasis turtas – svarbus faktorius (pagrindas) didinant šalies ekonominį potencialą. 2001 – 2003 m. Lietuvoje ekonomikos augimas buvo juntamas šalies ekonomikos srityse, bet lyginant augimo tendencijas skirtinguose regionuose, matyti netolygus teritorijų išsivystymas. Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. 64,4 % Lietuvos BVP sudarė apskritys – lyderės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos). O Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskritys, užimančios paskutinę vietą, 2003 m. Pagamino tik 9,7 % šalies BVP. Vilniaus ir Klaipėdos santykinai periferinių rajonų ekonominis ir socialinis šuolis (Tamošiūnas, 2004) sąlygojo tam tikras (atitinkamas) permainas nekilnojamojo turto rinkoje. Kaip keičiasi skirtingo lygio nekilnojamojo turto rinkos augimas šalies apskrityse – tai klausimas, atspindintis straipsnio esmę. Tyrimo tikslas – nustatyti namų ir butų pirkimo – pardavimo kainų skirtumų netolygumą didžiuosiuose Lietuvos miestuose.Reikšminiai žodžiai: Nekilnojamasis turtas; Kainos; Nekilnojamojo turto rinka; Butų kaina; Regionai.
ENReal estate accounts for a substantial share of global assets; its efficient and optimal use in any country can be regarded as enhancement of public welfare and a good long-term investment. In many Western countries real estate related activities make up app. 25-30% of all economic activities (Galinienė, 2004), which makes real estate an important factor of (basis for) enhancing national economic potential. From 2001 to 2003 the Lithuanian economy grew in all national branches of economy, although regional growth trends tended to be rather versatile. According to the data of the Department of Statistics, in 2003 64.4% of the Lithuanian GDP was generated in the leading counties of Vilnius, Kaunas and Klaipėda, whereas the most lagging behind counties of Alytus, Marijampolė and Tauragė accounted for just 9.7% of GDP in 2003. The major economic and social breakthrough of relatively peripheral districts of Vilnius and Klaipėda (Tamošiūnas, 2004) stimulated certain (appropriate) changes on the real estate market. The article focuses on the answer to the question how the real estate market growth differs in various counties. The aim of research – identify discrepancies between purchase-sales prices of houses and apartments in the largest Lithuanian towns.