Viešasis administravimas kuriant informacinę visuomenę
LTKnygos dalyje trumpai apibūdinama informacinės visuomenės samprata, organizacijų struktūrų tipai, valdymo turinys, išskiriama svarbiausia valdymo ciklo funkcija – parengti ir priimti sprendimus. Ypač daug dėmesio skirta kitai valdymo ciklo funkcijai – planavimui. Čia kruopščiai nagrinėjamas tinklinis planavimas, kuris dar vadinamas PERT (Program or Project Evolution and Review Technique) technologija. Tinklinis planavimas plačiai taikomas Vakaruose, kai reikia atlikti sudėtingą darbų kompleksą. Šis metodas leidžia geriau panaudoti turimus materialinius išteklius ir žmones, iš anksto nustatyti sąveikos problemas, numatyti sunkumus, kurių gali iškilti atliekant kompleksą darbų, ir vadovo vaidmenį bei padidinti valdymo veiksmingumą. Norint įgyvendinti minėtus tinklinio planavimo pranašumus reikia mokėti sudaryti tinklinį grafiką, apskaičiuoti jo parametrus, optimizuoti tinklinį planą ir pritaikyti jį vykdant šį kompleksą darbų. Kiekvienas iš šių klausimų nagrinėjamas skyriuose su atitinkamais pavadinimais, kuriuose tinklinio planavimo teorija dėstoma itin paprastai, pasitelkus konkrečius pavyzdžius. Gana daug dėmesio skiriama tradicinio viešojo administravimo modeliui, kuris pagrįstas griežta valdymo hierarchine struktūra ir remiasi M. Vėberio biurokratijos teorija. Nagrinėjami įvairių mokslininkų požiūriai į šį modelį, nustatomi tradicinio viešojo administravimo modelio pranašumai ir trūkumai. Būtent tradicinio viešojo administravimo modelio, kadaise ganėtinai pažangaus, trūkumai, lėmė naujosios viešosios vadybos atsiradimą, kurios pagrindiniai pastulatai išdėstyti 1.6. skyriuje.Tiek tradicinis viešojo administravimo, tiek ir naujosios viešosios vadybos modelis glaudžiai susiję su valstybės mechanizmu, t.y. su valstybės vaidmeniu viešajame ir privačiame sektoriuje, tačiau šis vaidmuo patyrė didelių pokyčių. Manoma, jog valstybės vaidmuo ekonomikai turi būti mažinamas, tačiau yra valstybės veiklos sferos, kuriose jos vaidmuo didėja. Viešasis sektorius nustato mokesčių dydžius, plėtoja infrastruktūrą, priima įstatymus, reglamentuojančius ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus veiklą, koreguoja darbuotojų samdos sąlygas, skirsto pajamas tarp geriau ir blogiau aprūpintų visuomenės narių, nustato realius gyvenimo standartus: mokymo, gydymo, komunikacijos, aplinkos apsaugos, visuomeninio transporto, teisėtvarkos, miesto planavimo ir kitas viešąsias paslaugas. Šie ir kiti klausimai nagrinėjami 1.4. skyriuje. 1.5. skyriuje apžvelgtos kai kurios vadovavimo strategijos. Jas galima sėkmingai taikyti tik giliai suvokus jų esmę ir suderinus tų strategijų reikalavimus su savo charakterio bruožais, vadovavimo stiliumi, kolektyvo ypatumais ir kitais veiksniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Organizacija; Institucijos; Viešasis sektorius; Administravimas; Organizations; Institutions; Public sector; Administration.
