Pradžios mokyklos vieta Lietuvos visuomenėje 1918-1940 m

LTAtliekant tyrimą daug dėmesio skirta paieškai akivaizdžių ir nenuginčijamų išorinių požymių, įrodančių visuomenės ir pradžios mokyklos santykių egzistavimą Lietuvoje 1918-1940 m. Kad ir kokie tuomet slėgė rūpesčiai, jie neužgožė, asmenų dalyvavusių apklausoje, malonių prisiminimų apie lankytą mokyklą. Ugdomai jaunuomenei neišdildomus įspūdžius paliko tautos dvasiniai turtai, šviesiausių krašto žmonių gyvenimas ir likimai. Tai turtino auklėtinių jausmus, tapo jų gyvenimo savastimi, jie galėjo laisvai mokytis ir auklėtis. Mokyklos ir visuomenės santykių sklaidą lėmė mokytojų entuziazmas, jų atsidavimas, organizuotumas (vadybiniai sugebėjimai), intelektinis išprusimas, nuolatinė kaita ir pašaukimas atlikti pareigą tautai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pradžios mokyklos; Visuomenės struktūra; Mokyklos veikla; Primary school; Structure of society; The life of shool; Conditions; Teachers practice; Traditions.

ENAnalyzing the primary school relations in 1918-1940 Lithuania, it was defined that its place in the society was determined by three factors: environment, teachers’ practice, and traditions. With reference to the data of this study, the school of that period can be entitled as a very specific link of the society and education system – as the central axis symbolizing support of the society. Accordingly, primary school was perceived as the core of the central axis. Its main task was to educate society, rally society members to united, disciplined activity that provided conditions for values orientation of the youth. Consequently, the primary school was perceived as the link of the family and the society.