LTPagyvenusių žmonių teisių apsaugos aktualumas nekelia abejonių. Tokią padėtį lemia pasaulyje susiklosčiusi demografinė situacija. Demografiniai tyrimai rodo nuolatinę planetos gyventojų senėjimo tendenciją. Daugelyje valstybių žmonių gyvenimo trukmė didėja, tad pagyvenusių žmonių skaičius auga. Antai Europos valstybėse 65 metų ir vyresni gyventojai sudarė: 1992 m. -14,3%, 1997 m. - 15,2%, 2003 m. - 16,3%. Šiuo metu pasaulyje gyventojų yra per 6 milijardus. Maždaug kas 10 jų yra 65 metų ir vyresni. Štai kodėl tarptautinė bendruomenė nuolatos rūpinasi pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimu, ieško būdų, kaip vengti dėl gyventojų senėjimo kylančių problemų ir pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias atveria pailgėjęs darbingas gyventojų amžius. Tarptautinė bendruomenė daug nuveikė, kad sukurtų globalinę žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo sistemą, kurioje svarbi vieta skirta pagyvenusių žmonių teisių režimui. Paskutiniais metais taip pat yra priimti svarbūs tarptautiniai teisės aktai, skirti pagyvenusių žmonių teisių apsaugai. Tai - 2002 m. Madrido antrosios pasaulinės senėjimo asamblėjos Politinė deklaracija ir Tarptautinis Madrido veiksmų planas visuomenės senėjimo klausimu. Kitas tarptautinis teisės aktas - 2002 m. Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Europai Madrido veiksmų plano visuomenės senėjimo klausimu regioninė įgyvendinimo strategija3. Šiuose dokumentuose pabrėžiama būtinybė plėsti pagyvenusių žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime, užtikrinti patikimą jų teisių apsaugą. Lietuva įsipareigojo imtis priemonių visuomenės senėjimo problemoms spręsti remiantis tarptautinių teisės aktų reikalavimais. [Iš teksto, pReikšminiai žodžiai: Žmogaus teisės; Senyvi (pagyvenę) žmonės; Human rights; Elderly; Social integration.