Moterų teisės

LTPo nepriklausomybės socialinis Lietuvos gyvenimas labai pasikeitė - iš esmės reformuota ir netgi, galima sakyti, sukurta nauja teisinė bazė, pakito ekonominės sąlygos - nusistovėjo ir įgavo tipiškus bruožus laisvos rinkos santykiai, atsiskleidė ir pačių Lietuvos gyventojų visuomeninis aktyvumas - susikūrė daugybė visuomeninių organizacijų, Imi kurios jų tapo stabiliai veikiančiomis, pripažintos valstybinių ir tarptautinių organizacijų. Šiame socialiniame kontekste aktyviai buvo keičiama ir moters socialinė padėtis akcentuojant būtinybę garantuoti lygias moterų ir vyrų galimybes. Ir pirmiausia buvo reikalaujama sukurti tokią teisinę bazę, kuri sudarytų galimybes išvengti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės diskriminacijos, kuri ne tik siektų eliminuoti smurtą prieš moteris, bet ir įvertintų specifines moterų problemas. Šiuo metu jau sukurta nauja teisinė bazė, kuri iš esmės stengiasi atitikti moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo poreikius. Priimti ir 2003 m. Įsigalioję nauji kodeksai siekia ne tik įtvirtinti lygiateisiškumo principą, bet ir užtikrinti asmenų lygias galimybes, jie nustato ne tik bendras teisines nuostatas ir siekia nuosekliai atskleisti jų turinį. Lietuvos Respublikos darbo kodekse, įsigaliojusiame 2003 m. sausio 1 dieną, Уга ne tik nustatytos bendrosios lyčių lygybės ar diskriminacijos draudimo nuostatos, bet taip pat įtvirtintos specialios nuostatos, tikslinančios bendrų principų turinį, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad taikant darbų klasifikacijos sistemą darbo užmokesčiui apskaičiuoti nustatyti tuos pačius Itfiterijus vyrams ir moterims. [Iš teksto, p. 211]Reikšminiai žodžiai: Žmogaus teisės; Moterų teisės; Lyčių lygybė; Human rights; Women rights; Equal gender opportunities.