Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą

LTŠiame skyriuje nagrinėjamos žmogaus asmeninio ir šeimos gyvenimo neliečiamumo juridinės garantijos, kurios reiškia tokio gyvenimo detalių ir faktų prieinamumo suvaržymą, draudimą neteisėtai rinkti bei išviešinti konfidencialią ir kitą privataus pobūdžio informaciją, kuri priklauso išimtinai asmeniui. Kartu tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose ir Lietuvos Konstitucijoje žmogaus teisės ir laisvės įtvirtintos pareigų ir atsakomybės kontekste, o naudojimasis šiomis laisvėmis gali būti nulemtos tokių formalumų, sąlygų, suvaržymų bei apribojimų, kuriuos nustato įstatymas ir kurie būtini siekiant apginti kitų žmonių teises bei laisves, visuomenės ir valstybės teisėtus interesus. Skyriuje aptariama, ar tokių suvaržymų ir apribojimų pagrindai bei jų taikymo tvarka neprieštarauja minėtuose dokumentuose ir Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintiems pamatiniams žmogaus teisių apsaugos ir gynimo principams. Pažymėtina ir specifinė šiame skyriuje analizuojama problema. Iki šiol skelbtuose pranešimuose ir apžvalgose apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, dažnai neteisingai interpretuojami galiojantys įstatymai, nustatantys žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumo apribojimo pagrindus ir tvarką, o padėtis šių teisių apsaugos srityje aprašoma subjektyviai ir tendencingai. Kadangi skirtingas to paties reiškinio vertinimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisiniais argumentais, ta aplinkybė šiame skyriuje negali būti ir nėra ignoruojama. [Iš straipsnio, p. 46]Reikšminiai žodžiai: Žmogaus teisės; Teisė į privatumą; Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Konstitucija; Ribos; Įsikišimo būdai; Right to privacy; The European Court of Human Rights; Constitution; Limits; Means of intervention; Human rights.