Europos Sąjungos regioninė politika: socioekonominė ir teritorinė sanglauda

LTVisuomenės vystymąsi šiuolaikinės globalizacijos sąlygomis apibrėžia spartus socioekonominės aplinkos kitimas, pasireiškiantis didžiulio masto ekonomine krize, sparčiai augančiu nedarbu, skurdu ir socialine atskirtinu ir tuo pačiu metu besiformuojančiomis galimybėmis spartinti ekonominę plėtrą, didinti užimtumą, diegti naujoves ir transformuoti socialinės gerovės modelį (plėtoti socialinę aprėptj, plačiau taikyti "mokymosi visą gyvenimą" konceptą). Vienas iš svarbiausių tokių pokyčių įgyvendinimo mechanizmų - ES ir šalyse narėse vykdoma regioninė (sanglaudos) politika, kurios įvairūs ir nevienareikšmiškai traktuojami aspektai atsispindi ES oficialiuose dokumentuose, Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktuose aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų ir ekspertų atliktuose tyrimuose, EBPO apžvalgose, šalių narių teisės aktuose bei EK pateiktose ataskaitose. Būtinybę plėtoti ir gilinti sanglaudos politiką lemia netolygus regionų išsivystymo lygis ir skirtingi plėtotės tempai. Kyla objektyvi reikmė didinti sanglaudos politikos efektyvumą, formuoti naujus požiūrius į regionų vystymosi strategijas, racionaliau taikyti naudojamus politikos įgyvendinimo metodus. Šių problemų aktualizavimas ir sprendimo būdų paieška yra pristatomo skyriaus tikslas. Reikšmingos lėšos (apie 35 % viso ES biudžeto), skiriamos vykdomai sanglaudos politikai įgyvendinti, patvirtina šios politikos svarbą Bendrijos viešojo valdymo sistemoje, sudaro prielaidas mažinti esminius atskirų regionų išsivystymo skirtumus ir skatina nacionalinio ir regioninio lygmens valdymo organus formuoti ir įgyvendinti specifinius regionų socioekonominės politikos elementus.Tačiau santykinai didelių finansinių išteklių naudojimo vektoriai nėra vienos krypties: ekonominis, naujovėmis grįstas regionų augimas ne visada mažina regionų vystymosi skirtumus. Regionų konvergencijos tikslas, kai kurių autorių nuomone, nėra esminis ir siektinas. Tačiau šis tikslas yra aktualus žemesnio išsivystymo lygio šalims, o tai lemia problemines labiau išsivysčiusių ir naujųjų šalių narių sankirtas renkantis finansinių išteklių panaudojimo kryptis. Lietuvos pavyzdys demonstruoja vientiso metodologinio pagrindo, jungiančio sanglaudos politikos elementus Bendrijos ir šalies narės valdymo lygmenimis, būtinybę. Sprendžiant regiono socioekonomines problemas dalyvauja vis didesnė visuomenės dalis. Daugiapakopio valdymo modelio įgyvendinimas gali prisidėti prie sanglaudos politikos, tampančios viso ES valdymo proceso demokratizavimo kertiniu akmeniu, efektyvios plėtotės. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Europos Sąjungos sanglaudos politikos formavimas; Europos Sąjungos sanglaudos politikos įgyvendinimo ypatumai; Socioekonominė ir teritorinė sanglauda; Europos Sąjungos regioninė politika; Shaping the European Union's cohesion policy; Implementation of the European Union's cohesion policy; Socio-economic and territorial cohesion; European Union regional policy.