Skaidrumas, administracinė diskrecija ir korupcija
LTKorupcija yra senas socialinis fenomenas. Korupcijos reiškinio ilgaamžiškumą ir jo buvimo faktus iliustruoja net Biblija. Valstybės visais laikais su šiuo reiškiniu stengėsi kovoti įvairiais būdais: jau senovės Atėnuose buvo rengiami visuomenės patikrinimai, siekiant užkirsti kelią korupcijai, Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1800 m. pasirodė kyšius, o nuo 1850 m. - interesų konfliktus draudžiantys įstatymai, Anglijoje pirmieji specialūs antikorupciniai įstatymai taip pat buvo priimti XIX a., tačiau korupcijos problema tebeegzistuoja iki šiol. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, korupcijos šaknys glūdi praeityje, o dabartis formuoja naujas korupcijos pasireiškimo formas, kurias keisdama korupcija prasiskverbia į viešąjį bei privatų sektorius, neretai įgyja ir tarptautinį pobūdį. Šiandien, kitaip nei prieš keletą dešimtmečių, anksčiau vyravusias korupcijos pasireiškimo formas (pavyzdžiui, pinigus (kaip kyšį) vokelyje) keičia naujos (pavyzdžiui, pinigų, kaip kyšio dalyko, pervedimai į bankų sąskaitas, pinigų pasisavinimas vykdant neskaidrius viešuosius prikimus ir pan.). Be to, keičiasi ir korupcijos subjektai: nuo individų (pavienių asmenų) pereinama prie organizacijų (asmenų grupių). Galima teigti, kad korupcijos reiškinys tobulėja, o visa tai daro neigiamą įtaką šalies ekonomikos plėtrai, trukdo laisvai bei sąžiningai konkurencijai, griauna gyventojų pasitikėjimą ne tik valstybinėmis institucijomis, bet ir visu viešuoju valdymu, atitinkamai - ir pačia valstybe. Kitaip tariant, korupcija neigiamai veikia valstybės valdymą, atskiras visuomeninio gyvenimo sritis. Remiantis J. Pečkaičio, V. E. Kurapkos, H. Malevski ir V. Justickio suformuluota visuotinio saugumo modernioje visuomenėje koncepcija, galima teigti, kad korupcija - vienas iš veiksnių, darančių neigiamą įtaką visuomenės saugumui.Suprasdamas korupcijos daromą žalą bei keliamą grėsmę, Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. priėmė Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programą, kurios 5.1 punkte pabrėžiama, kad "būtina parengti aiškų ir tikslų teisinį korupcijos apibrėžimą, apimantį ir privatų sektorių. Tikslią ir aiškią korupcijos sąvoką būtų lengviau taikyti teisėkūroje, viešojo administravimo institucijų praktikoje, ją geriau suvoktų visuomenė, lengviau būtų deramai taikyti antikorupcinius įstatymus". Deja, lig šiol Lietuvoje tokios aiškios ir tikslios teisinės korupcijos apibrėžties nėra. Anot A. Urmono (2006), "socialinė teisės būtis prasideda nuo nacionalinės kultūros kaip socialinės vertybės virsmo į vertybinio skirtingumo teisines idėjas, remiantis kuriomis yra aiškiai ir tiksliai išreiškiama tos visuomenės vertybių sistema(os) - teisės doktrina, kuri(ios) vėliau objektyvizuojasi (sudaiktinama) į teisės normas - privalomo elgesio taisykles, o per pastarąsias - į socialinių santykių realybę. Todėl formuojant teisinės sistemos modelį, svarbiausios yra teisės sampratos, teisės doktrinos problemos". Mūsų nuomone, kuriant nacionalinę antikorupcinių įstatymų bazę ir teisės normose apibrėžiant korupcines veikas, negalima apsiriboti vien tik teisės aktų keitimu naujais, neretai "nukopijuotais" nuo kitų valstybių. Pirmiausia būtina išsiaiškinti žmonių teisinio mąstymo principus, visuomenės vertybių sistemą ir kriterijus, tik po to pereiti prie socialinių reiškinių objektyvizacijos ribų nustatymo teisės normose ir jų įgyvendinimo.Nors nacionalinė antikorupcinių teisės aktų bazė, administracinės diskrecijos bei korupcijos kontrolės organizavimas užtikrinant viešojo valdymo skaidrumą instituciniu lygmeniu atitinka tarptautinių teisės aktų reikalavimus, vis dėlto, suvokimas, kad korupcija yra sudėtinga socialinė, ekonominė, politinė, teisinė, kultūrinė, moralinė problema Lietuvoje, kurią reikia spręsti orientuojantis j nacionalinį, taip pat užsienio valstybių, tarptautinių su korupcija kovojančių organizacijų patyrimą, verčia dar kartą pažvelgti į šį reiškinį, ypatingą dėmesį skiriant korupcijos matavimo problemoms ir šiam reiškiniui plisti sudarančioms sąlygoms. Todėl šiame straipsnyje autoriai aptars korupcijos sampratą, šio reiškinio raiškos formas viešajame valdyme bei politikoje, ir išskirs administracinės diskrecijos, kaip vienos iš sąlygų korupcijai reikštis, sampratą, rūšis ir įtaką skaidrumo užtikrinimui viešajame valdyme. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Korupcijos samprata viešajame valdyme; Korupcijos samprata politikoje; Korupcijos formos viešajame valdyme ir politikoje; Administracinė diskrecija; Concept of corruption in public administration; Concept of corruption in politics; Forms of corruption in public administration and politics; Administrative discretion.
