LTVyriausybė, kaip taikliai pažymėjo K. Newton ir J. W. van Deth (2005), egzistuoja tam, kad spręstų problemas. O sprendžiant problemas būtina priimti sprendimus. Visas valdymo procesas yra nenutrūkstamas sprendimų priėmimo procesas. Štai tik maža dalelė vyriausybei spręsti tenkančių klausimų: kaip reaguoti į įvairias tarptautines krizes; didinti mokesčius ar mažinti socialines paslaugas; kaip suderinti ekonomikos augimą ir aplinkosaugos problemas; kaip spręsti tokių naujų reiškinių kaip genų inžinerija ar internetinė komunikacija sukeltas problemas? Vis gausėjantis socialinių problemų spektras ir dėl to vis spartėjantis politinių procesų tempas lemia, kad valdžios institucijos turi priimti gausybę sprendimų. Tad šiuolaikinėje politikoje, ypač atstovaujamosiose demokratijose, vyriausybės yra vienas reikšmingiausių ir įtakingiausių sprendimų priėmimo centrų - anot T. Janeliūno (2009), vyriausybė yra viena svarbiausių institucijų, dalyvaujančių viešojo valdymo sprendimų priėmimo procese. Kaip teigia jau minėti K. Newton ir J. W. van Deth (2005), "politikai niekada nemiega; o vyriausybės negali stabtelti ir pailsėti". Jie iš visų pusių yra užversti begalinio reikalavimų ir įvykių srauto ir jie nuolat turi nuspręsti dėl įvairių prioritetų bei šalies politikos kurso. Būtent dėl vyriausybės ir ministerijų kompetencijos bei administravimo išteklių dažniausiai svarbiausių įstatymų projektai yra rengiami vyriausybiniu lygmeniu ir teikiami svarstyti Seimui vyriausybės nutarimais - ir net jei įstatymų projektai yra parengiami kitų įstatymų iniciatyvos teisę turinčių institucijų, neretai yra prašoma vyriausybės įvertinti šiuo projektus ir pateikti savo išvadas (Janeliūnas 2009).Vyriausybė kartu su ministerijomis ir kitomis vyriausybės įstaigomis, E. Sileikio (2005) teigimu, labiausiai įkūnija vieną iš pagrindinių valdžios funkcijų - viešąjį valdymą. Būtent todėl šiame skyriuje daugiausiai dėmesio bus skiriama sprendimų priėmimo vyriausybėse specifikai. Vyriausybė - viešosios politikos formuluotoja ir įgyvendintoja, tad nuo vyriausybės priimtų sprendimų priklauso, kaip visuomenėje bus paskirstytos vertybės. Vyriausybę galima suvokti kaip priemonę ar įrankį, kuriuo piliečiai, bendruomenės ir visuomenės išreiškia savo vertybes ir preferencijas (Bourgon, 2007). W. Dunn (2003) politiką apibrėžia kaip galios, autoriteto ar taisyklių naudojimą nustatant, kas, ką, kada ir kaip gauna. Viešosios politikos ir sprendimų priėmimo terminus šis mokslininkas vartoja kaip sinonimus.-Sprendimų priėmimas vyriausybių analizėje dažniausiai suprantamas kaip procesas, kurio metu, priklausomai nuo aibės politinių, ekonominių, socialinių ir kitokių aplinkybių, pasirenkama konkreti viešosios politikos alternatyva. Šio skyriaus tikslas - aptarti viešojo valdymo sprendimų priėmimo procesą. Skyriuje aptariama sprendimų priėmimo samprata bei teorinės sprendimų tradicijos, analizuojama viešųjų sprendimų priėmimo specifika, aptariamas sprendimų priėmimo procesas pagrindinėje viešuosius sprendimus priimančioje institucijoje - Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir pristatoma naujojo viešojo valdymo koncepcija bei politinių tinklų vaidmuo priimant sprendimus. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Viešasis valdymas; Sprendimų priėmimo samprata; Sprendimų priėmimo tyrimų tradicijos; Viešųjų sprendimų priėmimas; Naujasis viešasis valdymas ir politiniai tinklai; Public administration; Concept of decision making; Traditions of decision making research; Public decision making; New public governance and political networks.