LTPilietinė visuomenė – tai sąmoningų piliečių visuomenė, kurios nariai sugeba teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus, tai visuomenė, kurioje veikia įvairūs piliečių susivienijimai, bendrijos, asociacijos ir kitokios piliečių organizacijos, galinčios padėti apsisaugoti ir nuo valstybės piktnaudžiavimo valdžia. Tai teisės prioritetu grindžiama visuomenė. Vietos savivalda, kaip demokratinės valstybės santvarkos pagrindas, yra labai svarbi demokratijos dalis. Vietos savivalda neutralizuoja šiuolaikinėms valstybėms būdingas tendencijas centralizuotai organizuoti visos valstybės valdymą. Centralizuotai priimami sprendimai apima visas socialinio gyvenimo sritis. Nors ir koks tikslus būtų santykių reglamentavimas, jis negali vienodai gerai tikti visiems regionams, visoms vietovėms, šiuo atveju – savivaldybėms. Esant silpnai pilietinei visuomenei, pats valdžios padalijimo principas tampa niekinis, nes tauta sunkiai įsivaizduoja save suvereniteto savininke. Vienas iš pilietinės visuomenės tikslų yra stebėti ir veikti valdžios institucijų tarpusavio santykius. Pasak A. Laurinavičiaus, Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintame valdžių padalijimo modelyje nėra institucijos, lygiavertės parlamentui. Silpna pilietinė visuomenė negali koreguoti egzistuojančios valdžių pusiausvyros. Taigi Lietuvoje egzistuojantį valdžių padalijimo modelį reikėtų vertinti kaip nevisiškai realizuojantį šio principo tikslus. [Iš teksto, p. 350]Reikšminiai žodžiai: Vietos savivaldos institucijos; Vadyba; Savivalda; Institutions of local government; State; Management.