Sprendimų inicijavimo ir jų vertinimo problemos savivaldybėse

LTKaip ir kitos Rytų Europos valstybės, Lietuva išgyvena viešojo valdymo reformas, susijusias su valstybės centrinės valdžios vaidmens mažinimu ir viešojo sektoriaus modernizavimu. Šie procesai ypač pastebimi vietos savivaldos srityje. Siekiant įgyvendinti subsidiarumo principą, sprendimų inicijavimo ir įgyvendinimo galios, sutelktos regioninių valstybės valdymo subjektų, laipsniškai perduodamos vietos valdžiai. Kinta ir pačių savivaldybių institucinė struktūra. Nuo dvipakopės savivaldybių institucinės valdymo sistemos, gyvavusios iki 1995 m. ir pasižymėjusios akivaizdžia dvivaldyste, palengva buvo pereita prie savivaldybės tarybos, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus modelio. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad valstybės ir vietos savivaldos institucijų santykiai dar nėra grįsti įstatymuose numatytu bendradarbiavimu ir reiškiasi per ribotą savivaldybių sprendimų laisvę. Šiuo metu taikomas savivaldybių institucinis modelis taip pat turi reikšmingą trūkumą: meras užima kelias funkcines vietas, jis turi galimybę tiesiogiai ir netiesiogiai daryti įtaką administracijos direktoriui, taigi kyla politinės technokratinės biurokratijos, t. y. valdžios sukoncentravimo vieno asmens ir jam lojalių asmenų grupės rankose, pavojus. [Iš teksto, p. 339]Reikšminiai žodžiai: Vietos savivaldos institucijos; Vadyba; Savivalda; Institutions of local government; State; Management.