LTŠiuo metu Lietuvoje aktualiausios šios vietos savivaldos sistemos problemos: 1. Nepakankamas vietos savivaldos institucijų savarankiškumas Nepakankamo veiklos savarankiškumo požymiai: - pernelyg smulkus savivaldybių funkcijų dėstymas įstatymuose. 2000 m. spalio mėnesį priimtame Vietos savivaldos įstatyme smulkiai nurodytos visos savivaldybių funkcijos. Be to, jos preciziškai sugrupuotos į keturias grupes: savarankiškąsias, ribotai savarankiškas, valstybines ir sutartines; - akivaizdus valstybinių funkcijų (t. y. funkcijų, vykdomų valstybės vardu) ir ribotai savarankiškų funkcijų (t. y. funkcijų vykdomų laikantis poįstatyminių aktų nustatytos tvarkos ir taisyklių) vyravimas; - per daug administracinio reglamentavimo (egzistuoja daug poįstatyminių aktų, kuriuose nustatytos procesinės normos per griežtai riboja savivaldybių veiklą, pernelyg gausu derinimo arba leidimo gavimo prieš priimant sprendimus atvejų). Tokią padėtį vertinti galima įvairiai, todėl būtų tikslinga atlikti specialius tyrimus ir įvertinti, iki kokio lygio racionalu varžyti savivaldybių veiklą materialinėmis ir procesinėmis normomis, smulkiai aprašinėti įgaliojimus, numatyti derinimų ir leidimų gavimo prieš priimant sprendimus atvejus.2. Savivaldybės stokoja savarankiškumo valdydamos, naudodamos savivaldybės turtą ir juo disponuodamos Nepakankamo savarankiškumo valdant, naudojant, disponuojant materialiniais finansiniais ištekliais, požymiai: a) silpnas vietos mokesčių institutas, pajamos iš šių mokesčių sudaro pernelyg mažą savivaldybių biudžetų dalį; ribotos savivaldybių teisės didinti mokesčių tarifus (pajamos iš mokesčių, kurių tarifą gali nustatyti savivaldybės, sudaro tik kelis proc. visų biudžeto pajamų), b) nuolat mažėja savivaldybių galimybės savo nuožiūra planuoti asignavimus (nuo 2002 metų daugiau kaip pusę savivaldybių biudžetų pajamų sudarė tikslinės dotacijos, kurių naudojimo paskirtis griežtai apibrėžta), c) ribotos savivaldybių teisės valdyti, naudoti ir disponuoti nežemės ūkio paskirties žemės sklypais. Savivaldybės neturi žemės nuosavybės teise; joms nesuteikta teisė vykdyti žemėtvarkos funkcijas. 3. Bendruomenės nariai per mažai įtraukti į vietos reikalų tvarkymą Nors Lietuvoje priimta tikrai nemažai teisės aktų ir sudarytos neblogos teisinės prielaidos bendruomenės narius įvairiomis formomis įtraukti į vietos reikalų tvarkymą (rinkimai, sueigos, peticijos, apklausos, viešieji svarstymai, seniūnijų bendruomenių atstovai ir tarybos, laikinosios komisijos, savivaldybės merų ataskaitos ir kt.), tačiau žmonės vis tiek labai pasyvūs sprendžiant vietos problemas.4. Vietos savivaldos institucijų veikla nėra pakankamai efektyvi Savivaldybių vidaus administravimas, veiklos strateginis planavimas, vidaus auditas, personalo valdymas ir administraciniai gebėjimai rengiant projektus nėra deramo lygio. Tam įtakos turi nuolatinė savivaldybės tarnautojų kaita, santykinai neaukšti atlyginimai, gabaus jaunimo išvykimas į miestus arba užsienį ir kitos priežastys. Spendžiant šios grupės problemas, savivaldybėms galėtų daugiau padėti ir aukštosios mokyklos. Tikslinga vykdyti savivaldybių vidaus administravimo sistemos būklės tyrimus, siūlyti diegti strateginio planavimo ir programinio biudžetavimo sistemas, tobulinti personalo valdymą, diegti informacines technologijas, didinti administracinius gebėjimus projektų vadybos srityje. [Iš teksto, p. 214-215]Reikšminiai žodžiai: Vietos savivaldos institucijos; Vadyba; Savivalda; Institutions of local government; State; Management.