Lietuvos regionų raidos perspektyvos

LTRegioninė politika – Europos Sąjungos politika, kurios tikslas – sumažinti įvairių ES valstybių regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. Regioninė politika glaudžiai siejasi su ES struktūrine politika, dažnai jos suvokiamos kaip tapačios. Regioninė politika ES lygmeniu plėtota laipsniškai. Europos Bendrijos steigimo (Romos) sutarties preambulėje pasakyta, kad šešios valstybės steigėjos, kurdamos Europos Bendriją, siekia „stiprinti savo šalių ekonomikos vienybę ir užtikrinti jos plėtrą mažinant įvairių regionų skirtumus ir mažiau išsivysčiusių regionų atsilikimą“. Įvairių valstybių steigėjų regionų ekonominio išsivystymo skirtumai tada nebuvo dideli, išskyrus galbūt Pietų Italiją, kita vertus, sutartyje neabejotinai atsispindėjo nuostata, kad tuos skirtumus galės išlyginti rinkos jėgos, kai tik bus sukurta bendra rinka. Pradines regioninės politikos nuostatas nulėmė bendras liberalios ekonomikos „užtaisas“, glūdėjęs visame ekonominės integracijos projekte. Tiesa, nusprendus sukurti bendrą žemės ūkio politiką, atsirado tam tikros regioninės politikos elementų, paremtų lėšų perskirstymu, tačiau jie ilgą laiką reiškėsi tik žemės ūkio srityje. Reikėtų paminėti ir ta pačia Romos sutartimi įsteigtą Europos investicijų banką, turėjusį teikti paskolas ir labiau atsilikusiems regionams plėtoti, vis dėlto visa tai buvo išimtys, o ne išplėtotos regioninės politikos elementai. Jau 1961 m. buvo įsteigtas Europos socialinis fondas. 1965 m. Komisija pateikė pirmąjį regioninės politikos memorandumą, o 1968 m. įkūrė atskirą generalinį direktoratą, turėjusį rūpintis regionine plėtra. [Iš teksto, p. 165]Reikšminiai žodžiai: Vietos savivaldos institucijos; Vadyba; Savivalda; Institutions of local government; State; Management.