Teoriniai vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimo aspektai

LTPastarieji dešimtmečiai kelia naujus iššūkius valstybės valdymui ir vietos savivaldai. Vyksta valdymo reformos, paskatintos vieningos Europos kūrimo ir stiprinimo, politinio suartėjimo tikslo. Analizuoti šias reformas sudėtinga, nors Europos šalys gali pasirodyti gana homogeniškos. Viešojo sektoriaus pokyčiai apima įvairias valstybės valdymo ir vietos savivaldos sritis, pavyzdžiui, Portugalijoje ir Belgijoje vietos savivaldos sistemos reformos nukreiptos į institucijų valdymo lygmenų skaičiaus mažinimą, savivaldybių vidinių procesų modernizaciją bei tarnautojų kompetencijos ugdymą. Suomijos savivaldos sistemos reorganizavimas pasireiškė kaip savivaldybių kooperacija ir „susiliejimas“, o vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimas numatytas savivaldybių strategijose. Lietuvoje daug dėmesio skiriama decentralizacijai bei savivaldybių valdymo struktūros pokyčiams. Vietos savivaldos srityje vykstančių pokyčių prigimtis ir padariniai įvairiose šalyse skirtingi. Visas reformas jungia keletas bendrų bruožų: 1. Rinkos mechanizmų taikymas teikiant viešąsias paslaugas; 2. Dėmesys subsidiarumo principo įgyvendinimui; 3. Institucijų vidinės aplinkos procesų modernizacija. Įgyvendinant reformas ieškoma teoriškai ir praktiškai pagrįstų savivaldos institucijų funkcionavimo modelių, siekiama perimti sėkmingą socialinę, politinę bei ekonominę patirtį. Šie tikslai skatina pasitelkti plataus masto viešojo ir nevalstybinio sektoriaus institucijų bendradarbiavimą, remtis užsienio šalių pavyzdžiais. [Iš straipsnio, p. 39]Reikšminiai žodžiai: Vietos savivaldos institucijos; Vadyba; Savivalda; Institutions of local government; State; Management.