LTSavivaldos institucijos sąveikauja su gretimomis savivaldos institucijomis, apskričių administraciniais padaliniais ir kitomis valstybinėmis institucijomis. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis mokėti derinti skirtingus interesus, nuomones ir požiūrius, suprasti, kad tokia sąveika yra būtina ir gali duoti naudos visiems jos dalyviams. Jei tokia sąveika funkcionuoja tinkamai, laimi regioninė politika apskritai, geriau sprendžiamos konkurencingumo problemos. Sąveikos problemos visada gana sudėtingos, nes pavaldumo, atsakomybės ir naudos neapibrėžtumas dažnai nuteikia jos dalyvius neigiamai. Spręsti šią problemą iš dalies padeda įvairūs projektai ir programos, kurios tiesiog reikalauja, kad sąveikos problemoms būtų skirta daugiau dėmesio. Labai aktualia tampa tokios sąveikos organizavimo problema. Rastas net specialus tokios veiklos pavadinimas: tinklinis sąveikos modelis (angl. network model of organization). „Tikimasi, kad tokios sąjungos (tinklai) kaip įvairūs aljansai ir partnerystė padės institucijoms pagerinti savo veiklą nedidinant kompetencijos ir biurokratų skaičiaus. Manoma, kad tokios sąjungos (tinklai) yra lankstesnės ir suteikia daugiau galimybių sudėtingose ir daug tikslų turinčiose situacijose, kai kiekvienas dalyvis neturi galimybės nustatyti bendros veiklos turinį ir tokios veiklos kryptis“. [Iš teksto, p. 59]Reikšminiai žodžiai: Vietos savivaldos institucijos; Vadyba; Savivalda; Institutions of local government; State; Management.