Pagrindinės naujosios viešosios vadybos paradigmos

LTDevintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje viešajame sektoriuje pradėjo formuotis naujas vadybinis požiūris, kurį vieni autoriai pavadino naująja viešąja vadyba (New Public Management), kiti – „menedžerizmu“ (manageralism). Šiam požiūriui apibūdinti vartojami dar ir kitokie pavadinimai: rinka pagrįstas viešasis administravimas (market based Public Administration), postbiurokratinė paradigma (postbureaucratic paradigm), antreprenerinis valdymas (entrepreneurial government). Nors kiekvienas iš šių pavadinimų šiek tiek kitaip apibrėžia vadybos pokyčius, tačiau jie turi daug bendrų sąlyčio taškų. Pagrindinės paradigmos yra šios: Pirma, ypač daug dėmesio skiriama rezultatams ir asmeninei vadybininko atsakomybei. Antra, kuriamos lankstesnės organizacijų struktūros, keičiami reikalavimai personalui, priėmimo į darbą terminai ir sąlygos. Trečia, aiškiai apibrėžiami organizaciniai ir personalo komplektavimo klausimai, nustatomi darbų atlikimo rodikliai, pagrindiniai iš kurių apibrėžia organizacijos veiklos efektyvumą ir veiksmingumą. Ketvirta, pripažįstama, kad aukštieji valdininkai yra daugiau politizuoti nei neutralūs. Penkta, valstybinės institucijos siekia plačiau taikyti privataus sektoriaus metodus. Šešta, siekiama mažinti valstybės vaidmenį gaminant prekes ir teikiant visuomenei paslaugas plečiant privatizacijos procesą ir taikant kitus rinkos veiksnius. Taigi naujasis viešosios vadybos modelis neišvengiamai išstumia tradicinį viešojo administravimo modelį. Naujosios viešosios vadybos nuostatos ypač reikšmingos vietos savivaldos institucijoms, nes jos dirba mažiau formalizuotoje ir biurokratiniu požiūriu pažeistoje sistemoje, kurioje naujovės gali lengviau prasiskinti sau kelią. Šio modelio taikymas susijęs su galimų problemų išskyrimu ir būdų toms problemoms spręsti paieška. [Iš teksto, p. 15]Reikšminiai žodžiai: Vietos savivaldos institucijos; Vadyba; Savivalda; Institutions of local government; State; Management.