Socialiniai ryšiai ir subjektyvi gerovė
LTMoksliniai gyvenimo kokybės tyrimai vienareikšmiškai yra patvirtinę, jog ryšiai su kitais žmonėmis yra labai svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso subjektyvi ir psichologinė gerovė. Taip yra todėl, kad esame „socialiniai gyvūnai", kurie per santykį su kitais galime patirti gyvenimo džiaugsmą ir net atrasti gyvenimo prasmę. Biologiškai esame užprogramuoti taip, kad kitos žmogiškos būtybės yra svarbiausi mūsų pasaulio objektai (Ekman, 2006). Ir tai, kaip mums pavyksta valdyti santykius su jomis, gali nepaprastai stipriai lemti mūsų gebėjimą patirti gyvenimo pilnatvę (Seligman, 2002). Vienatvė žmonėms gali sukelti sensorinę Q'utiminc) deprivaciją (stygių), o ši - plėtotis iki depresijos. Kita vertus, socialinė hiperstimuliacija, nesant galimybės pabūti vienam, taip pat gali neigiamai veikti subjektyvią gerovę (Rath, 2010). Optimalus socialinių ryšių poveikis gyvenimo kokybei pasireiškia tuo, kad žmogus geba palaikyti „duodu - gaunu" balansą santykyje su savo socialine aplinka, neišsieikvodamas nei emociškai, nei kaip nors kitaip, ir yra patenkintas socialiniais emociniais mainais, kurie vyksta tarp jo bei jo artimiausios socialinės aplinkos. Šiame skyriuje aptarsime, kaip socialiniai ryšiai lemia subjektyvią gerovę, taip pat analizuosime subjektyvios ir socialinės gerovės sąsajas. [Iš teksto, p. 593]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo kokybė; Gyvenimo kokybės indikatoriai; Gyvenimo kokybės vertinimo metodologija; Gyvenimo kokybės vertinimo indeksai; Psichologiniai gyvenimo kokybės veiksniai; Gyventojų užimtumas; Verslas, gyventojų verslumas; Gyventojų pajamos; Nedarbas; Neekonominiai gyvenimo kokybės veiksniai; Quality of life; Quality of life indicators; Quality of life assessment methodology; Quality of life indices; Psychological quality of life; Employment of the population; Business, entrepreneurship population; Household income; Unemployment; Non-economic quality of life indicators.
