LTŠioje mokslo studijos dalyje iš esmės remiamasi saviraidos teorija suprantant, kad globalių procesų įvairovė sukuria naujus socialinės, ekonominės įtampos laukus, todėl interesų konfliktai turi būti sprendžiami taikant modernius bendrabūvio raidos palaikymo metodus. Ž. P. Sartras pagrindė būtinybę pereiti nuo „neigimo dialektikos" prie „praktikos dialektikos" ir dialektiką suvokti kaip gyvą veiksmo logiką, atsiskleidžiančią per praktikos procesus, o ne kaip duotybę (Sartre, 1960). Taigi laikmetis reikalauja specialių technologinių, intelektinių priemonių kylančioms įtampoms valdyti veiksmingai derinant skirtingus šalių interesus, įveikiant atsirandančias kliūtis. Akivaizdu, kad socialinių pokyčių kontekste keičiasi ir kultūros, civilizacijos samprata - šiandien ji vertinama kaip pasiektas savivokos, arba savižinos, lygis, orientuotas kurti bendrabūvį partnerystės ir bendradarbiavimo metodais. Šiame kontekste visuomenės narių potencinės galimybės ryškėja per individualias savybes, įžvalgas, gebėjimus įgyvendinti naujas idėjas, reaguoti į gyvenimo iššūkius. Būtent vadovaujantis šia metodologija studijoje siekiama įnešti savo indėlį tobulinant visuomenės tvarką, pateikti pasiūlymų dėl matavimo rodiklių kuriant strateginį GGK vertinimo modelį, numatyti gaires, atspindinčias visuomenės saugumo gerinimo tendencijas bendroje GGK dimensijoje. [Iš teksto, p. 560]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo kokybė; Gyvenimo kokybės indikatoriai; Gyvenimo kokybės vertinimo metodologija; Gyvenimo kokybės vertinimo indeksai; Psichologiniai gyvenimo kokybės veiksniai; Gyventojų užimtumas; Verslas, gyventojų verslumas; Gyventojų pajamos; Nedarbas; Neekonominiai gyvenimo kokybės veiksniai; Quality of life; Quality of life indicators; Quality of life assessment methodology; Quality of life indices; Psychological quality of life; Employment of the population; Business, entrepreneurship population; Household income; Unemployment; Non-economic quality of life indicators.