LTGyvenimo darbe kokybės klausimų svarstymas mokslinėse ir viešose diskusijose brandina suvokimą, kad tvarią pažangą lemia ekonomikos santykis su piliečių laime, todėl svarbiausias politikos uždavinys yra kurti ne finansinį kapitalą, bet pagrindinį šalies turtą - lygiateisę, sveiką ir gyvybingą visuomenę, kurioje žmonės džiaugiasi savo veikla tiek darbe, tiek ir už jo ribų (Monkevičius, 2014). Tiek Europos Sąjungos, tiek valstybių narių plėtros strategijos nukreiptos į žmonių gerovę, o demokratiniame gerovės kūrimo procese itin svarbų vaidmenį atlieka mokslas, nes tik tyrimai gali padėti išsiaiškinti esminius gerrovės rodiklius, be kurių šiandien neįmanomas viešosios politikos formavimas ir įgyvendinimas. Atsižvelgdami į šį poreikį, savo tyrime siekiame dviejų tikslų: 1) sukurti ir išbandyti gyvenimo darbe kokybės sudėtinio indekso metodiką ir 2) atskleisti Lietuvos gyventojų pasitenkinimo gyvenimu darbe sociologines ypatybes. [Iš teksto, p. 474]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo kokybė; Gyvenimo kokybės indikatoriai; Gyvenimo kokybės vertinimo metodologija; Gyvenimo kokybės vertinimo indeksai; Psichologiniai gyvenimo kokybės veiksniai; Gyventojų užimtumas; Verslas, gyventojų verslumas; Gyventojų pajamos; Nedarbas; Neekonominiai gyvenimo kokybės veiksniai; Quality of life; Quality of life indicators; Quality of life assessment methodology; Quality of life indices; Psychological quality of life; Employment of the population; Business, entrepreneurship population; Household income; Unemployment; Non-economic quality of life indicators.