Erdvinių vaizdinių formavimas pradžios mokyklos geometrijos turinio pagrindu

LTStraipsnyje keliamas tikslas išanalizuoti Lietuvos pradinės mokyklos skirtingų autorių matematikos vadovėliuose pateikiamas užduotis, padedančias formuoti erdvinius vaizdinius, bei numatyti papildomas erdvinių gebėjimų formavimo kryptis. Kadangi geometrijoje pateikiama didžiausia erdvinį mąstymą ugdančių užduočių įvairovė, analizuojama pradžios mokyklose naudojamų matematikos vadovėlių geometrinė medžiaga. Straipsnyje apžvelgiami mokyklinio amžiaus vaikų erdvinių vaizdinių raidos ypatumai, pasirenkama erdvinių vaizdinių klasifikavimo tipologija, suklasifikuojama lietuviškuose matematikos vadovėliuose bei mokytojo knygose pateikiama geometrijos medžiaga, aptariama, kaip remiantis matematikos vadovėlių geometrine medžiaga galima formuoti erdvinius vaizdinius. Atlikta analizė atskleidė topologinių vaizdinių formavimo netolygumą, kuris gali trukdyti pasiekti aukštesnį erdvinių gebėjimų lygį. Nors topologinių, projekcinių ir metrinių vaizdinių dėstymo tvarka atitinka vaiko psichines galimybes suvokti erdvinius vaizdinius, tačiau užduotys, skirtos formuoti sudėtingesnius projekcinius vaizdinius, vadovėliuose turėtų būti pateiktos labiau apgalvotai, nes pradžios mokykloje nemažai mokinių dar nesugeba jas atlikti. Lietuviškuose matematikos vadovėliuose nepakankamai akcentuojamas plokštumos ir erdvės figūrų giminingumas, per mažai dėmesio skiriama vaizdinio turinio žodinės raiškos mokymui. Integruotas geometrijos ir darbelių mokymas gali paspartinti vaiko erdvinių vaizdinių formavimąsi.Reikšminiai žodžiai: Erdviniai vaizdiniai; Formavimas; Pagrindas; Pradžios mokyklos geometrijos turinys; Spatial images; Forming; Basis; Geometry teaching content at primary school.

ENThe article deals with psychological motivation of the requirements raised for primary school pupils' spatial abilities. The geometry materials from different textbooks are classified in to three types of spatial images: topological, projectional and metrical. The article also dwells upon the issue of expressing the contents of spatial imagery. It analyses the compatibility between the recommendations proposed by psychologists and curricular contents and teaching methods of geometry at primary school. Finally, conclusions are made on possibilities of introducing additional directions of developing spatial skills at primary school. [From the publication]