The Archetype of binary modality and its audiation in the practice of composing: manifestations of ethnic patterns in the first half of the 20th century

LTSparčiai plėtojantis naujosioms technologijoms kartais manoma, kad kompozitoriui audiacijos gali nebeprireikti. Anaiptol. Audiacija persmelkia kiekvieną kompozitoriaus judesį ir yra tokia pat nepakeičiama kaip kodas kompozitoriui būti ir būti savimi. Straipsnio autoriui audiacija pirmiausia yra komunikacija, panašiai kaip kalba. O komunikavimo objektas – nuo amžių kultūriškai įsišaknijęs archetipas, laiduojantis Didžiosios muzikinės tradicijos tęstinumą. Archetipų yra pačių įvairiausių. Čia sustota ties etniškai atsekamu binarinės dermės archetipu. Skirtingai nuo centralizuojančių monarinės dermės prioritetų, binarinei dermei yra būdingas opozicionuojančių lyčių paritetas. Šios lytys materializuojasi audijuojant binarinę trintį, t. y. šiurkštų disonavimą, tipišką etninei diafonijai ir lietuviškoms sutartinėms. Minėta trintis audijuojama pirmapradiškai, spontaniškai ir ne vienu būdu. Čia išskiriame keturis binarinės trinties audijavimo atvejus ir su jais susijusius lyčių archetipus: 1. Gretimais tonais audijuojama trintis materializuojasi bisonoriniu lyčių archetipu. 2. Horizontalių konsonansų „sumušimas“ atliepia modelinį lyčių archetipą. 3. Trintis, audijuojama priešpriešinėmis slinktimis bei kryptimis, įkūnija lyčių kaip grupių archetipą. 4. Audijuojant trintį poliariais ambito vėriniais sukuriamas ambito vėrinių archetipas.Kiekvienas iš šių archetipinių variantų yra savitai peraudijuojamas XX a. I pusės kompozitorių. Šis peraudijavimas labai skiriasi nuo pirmapradžio archetipinio audijavimo. Genialūs kompozitoriai paprastai vadovaujasi nesuderinamomis audijavimo nuostatomis – racionaliomis (išmokstamomis) ir intuityviomis (savaiminėmis). Toks papildomumas lemia audijavimo kokybę (t. y. tradicijos tęstinumą ir naujo atradimą). Gretimais tonais peraudijuojama trintis pagrindžia totalaus diatonizavimo stilių (Prokofjevas). Kitaip, ne archetipine maniera, audijuojami konsonuojančių vertikalių „išstūmimai“ stimuliuoja tonalinį mikrosekvencijavimą (Hindemithas). Registriškai bei trinties tonuso atžvilgiais peraudijavus slinkčių modelį sprendžiami koncentrinės formos rebusai (Bartókas). Savo ruožtu peraudijuoti binarinių vėrinių trinties stimulai padeda pasiekti aukštesnį tonalinio proceso intensyvumą (Ivesas). Galiausiai apibendrinant galima teigti, kad audiacija – tai komunikacija, o komunikuojama archetipu, kuris šiandien yra peraudijuojamas. Ši „teorema“ kreipia į pirmaprades muzikos šaknis, iš kurių išaugo kiekviena tautinė dabarties muzika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archetipas; Audiacija; Audijavimas; Binarinis modalumas; Binarinė dermė; Diafonija; Etninė diafonija; Komunikacija; Sinkretizmas; Sutartinės; Trintis; XX a. pirmosios pusės muzika; Archetype; Audiation; Binary modality; Communication; Diaphony; Ethnyc diaphony; Friction; Music of the first half of the 20th century; Sutartinės; Syncretism.

ENAudiation – a mental representation of sound – runs through all the actions of a composer. It allows us to assimilate music with our previous experiences and thus is an irreplaceable condition of composer’s growth and communication. This phenomenon evolves to the scale of a cultural tradition. Musical archetypes that accumulate the stimuli to develop national traits under new conditions are presumably the key factors that ensure the continuation of the musical tradition. The Archetype of Binary Modality is among the essential ones. Its audiation (by the aspects of pitches, intervals, directions and ambituses) beautifully materializes in creative works by the national composers of the first half of the last century, the prime examples being the oeuvre of Sergei Prokofiev, Bela Bartók, Charles Ives and Paul Hindemith. [From the publication]