Tapatybės, ne(ta)patybės, be(ta)patybės trajektorijos

LTĮ reflektuojančios sąmonės akiračio centrą paprastai patenka tie žmogui reikšmingi dalykai, kuriems iškyla grėsmė, jie traukiasi, nyksta. Taip galima mąstyti apie kito problemą filosofijoje ir moralistikoje; imta suvokti, kad prabildama kalbėjimosi, pokalbio, dialogo galimybė, mąžta jų poreikis, tarsi užsidaro svarbus žmogaus dvasią maitinantis kanalas. Mąstymo akcentai yra gaivinimo, stiprinimo, netgi renovacijos galimybių zondavimas. Gamtoje atgaivinamos net nykstančios rūšys. Gali būti, kad tapatybė (visada kieno nors tapatybė) taip pat yra grėsmės zonoje, nykstantis būties bruožas ar pavidalas. Dabartiniame pasaulyje žmogus gali išgyventi be tapatybės, be dokumentų, reiškiančių ne tik faktinius liudijimus, bet ir gilesnius j o autentiškos būties ženklus. Grėsmės zonose atsiranda papildomų signalų, skatinančių mąstyti apie tapatybę, jos dokuments, ieškoti jų ir literatūroje. Tapatybės problemų aktualumas susijęs su stiprėjančiu, į pradžią grąžinančio autentiškumo ilgesiu. Esu su kitais, bet kitas. Ir tik todėl, kad kiekvienas esame kitas, mūsų kitybė gali įgyti būtino žmogiškojo solidarumo. [Iš teksto, p. 55]Reikšminiai žodžiai: Tauta; Pilietiškumas; Tapatybė; Vertybės; Tautinis tapatumas; Nation; Citizenship; Identity; Values; National identity.