Besiformuojanti asmenybė tarp laisvės ir atsakomybės

LTVisuomenės ir asmens „išsilaisvinimas“ - bene vienas iš labiausiai linksniuojamų žodžių. Girdime apie moterų vadavimąsi nuo vyrų, vaikų - nuo tėvų, mokinių - nuo mokytojų, darbininkų - nuo darbdavių, net piliečių - nuo valstybės. Kartais sutinkame formalių tikinčiųjų vadavimąsi nuo Bažnyčios ir pagaliau net paties žmogaus - nuo Dievo. Vienus šie išlaisvinimai gąsdina, kitus džiugina. Vieni juose mato tamsią, kiti šviesią žmonijos ateitį. Visa tai priklauso nuo to, kur link savo būvį, savo dėmesį kreipiame. Iš tiesų šiurpas nueina pagaugais, kai matai „išsilaisvinimo“ veiksmus, propaguojamus negatyviame laisvės supratimo polyje. Juk pirmasis žmogaus „laisvėjimo“, „išsilaisvinimo“ tarpsnis kalboje išreiškiamas žodeliu „ne“. Jis ištariamas ankstyvoje vaikystėje ir kartojamas visą gyvenimą. Tuo žmogus nuo pat savo kūdikiškumo iki brandos, dovanojamos senatvės, išreiškia savo ryžtą pasipriešinti jį gniuždantiems varžtams. Šis žmogaus vystymosi bei kenksmingų varžtų nutraukimas ir vadinamas negatyvia laisve, arba „laisve nuo ko“, vadinasi, „laisvės nuo ko“ reiškia suvaržymų pašalinimą, ir visi matome jauno žmogaus troškulį bei atvirumą šiai patirčiai. Žmogaus suvaržymai gali būti įvairūs: prigimtiniai ir aplinkos nulemti, fiziniai ir psichiniai, individualūs ir visuomeniniai, ekonominiai ir kultūriniai, religiniai ir sekuliarizaciniai, vidiniai ir išoriniai. [Iš teksto, p. 47]Reikšminiai žodžiai: Laisvė; Atsakomybė; Ugdymas; Jaunimas; Vertybės; Tautinis tapatumas; Freedom; Responsibility; Education; Youth; Values; National identity.