LTŠi knyga skiriama mūsų etninių žemių ir iš dalies lietuvybės jose ir išeivijoje raidai ir dabarties problemoms apžvelgti. Mūsų, lietuvių tauta yra bene vienintelė Europoje, kuri maždaug per 1000 metų žinomą istoriją beveik nepadidėjo, tuo tarpu kaimyninės tautos - lenkų, rusų, vokiečių ir kai kurios kitos išaugo po keliasdešimt kartų; visą laiką mažėjo ir lietuvių gyvenamų žemių plotai. Mūsų tautai būdinga dar ir tai, kad ji tada, kai nuo tryliktojo amžiaus vidurio sukūrė vieną galingiausių Rytų Europoje Lietuvos valstybę, keletą šimtmečių gynusią Vakarų Europą nuo mongolų-totorių ordų, Rytų - nuo kalavijuočių ir kryžiuočių, pati toje savo sukurtoje valstybėje neustiprėjo, nepadaugėjo lietuviškai kalbančiųjų. Žinoma, turėjo rikšmės tai, kad neturėta savo rašto. Daug kas kaltina Lietuvos valdovus atsilikimu, bet ar būtų galėjusi atsilikusi šalis sukurti tokią valstybę, į kurią įėjo jau keletą šimtmečių apkrikštytos kitos tautos ir buvusios jų valstybės, ne vieną amžių priešintis beveik visos Vakarų Europos invazijai, prisidengusios tariama kova su pagonybe. [...]. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Tauta; Tautinė savimonė; Tautinis identitetas; Lietuviai; Lietuvybė; Tautiniai judėjimai; Valstybingumas; Etniniai regionai; Etniškumas; Baltai; Mitologija; Liaudies papročiai; Religija; Mažoji Lietuva; Tautinė kultūra; Antroponimai; Istoriografija; Nacionalinė politika; Globalizacija; Nation; National self-awareness; National Identity; Lithuanians; Lithuanianness; National movements; Statehood; Ethnic regions; Ethnicity; Balts; Mythology; Folk customs; Religion; Minor Lithuania; National culture; Anthroponyms; Historiography; National policy; Globalization.