Morphologische und semantische Analyse der Gewässernamen des westlichen Südaukštaiten (Teil 2)
LTŠis straipsnis savo turiniu ir struktūra siejasi su autoriaus jau aptartais vakarinių pietų aukštaičių vandenvardžiais. 2019 m. bus išleistas kolektyvinis rinkinys, skirtas kalbamojo regiono onimijai. Pateiktame straipsnyje nagrinėjami dar autoriaus netyrinėti Alytaus rajono Simno seniūnijos ir Lazdijų savivaldybės Kapčiamiesčio, Kučiūnų, Noragėlių ir Šventežerio seniūnijų vandenvardžiai (ežerų vardai ir upėvardžiai). Pastarieji vandenvardžiai aptariami atskirai, siekiant atskleisti jų darybos skirtumus. Iš viso morfologiniu ir semantiniu aspektais aptariama 120 vardų (75 ežerų vardai ir 45 upėvardžiai). Atlikus išsamią jau kolektyviniame rinkinyje aptartų 303 vandenvardžių ir šiame straipsnyje pateiktų dar 120 vandenvardžių (iš viso 423 vandenvardžių) analizę, paaiškėjo, kad skirtingų darybos būdų hierarchija yra beveik identiška. Tačiau pabrėžtina, kad ežerų vardų priesaginiai vediniai beveik 50 procentų dažnesni nei upėvardžių, o galūninių ir konversinių upėvardžių vediniai 50 procentų dažnesni nei ežerų vardų vediniai. Nagrinėjant kalbamojo regiono vandenvardžius pasitelkiami ir kitų baltų kalbų bei indoeuropeistikos faktai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviški ežerų pavadinimai; Lietuviški upių pavadinimai; Hidronimų morfologija; Baltiški hidronimai; Lithuanian lake-names; Lithuanian river-names; Morphology of hydronyms; Baltic hydronyms.
ENThe article is contentwise and structurally the continuation of the first paper dealing with the hydronyms of Western South Aukštaitija (Dzūkija). It contains the analyses of 120 hydronyms (75 lake-names and 45 river-names) for the bodies of water in the county (Lith. rajónas) Alytus (municipality [Lith. seniūnija] Simnas [Si]) and in the county Lazdijai (municipalities Kapčiamiestis [Ka], Kučiūnai [Ku], Noragelis [No] and Šventežeris [Šv]). Lake-names and river-names are analyzed separately in order to find possible differences in their structures. The final analysis of the total of 423 names shows that, on the one hand, the hierarchies of the structural types are very similar, but there are also significant differences. In lake-names suffixal derivatives have a share, which is about 50 % bigger than in river-names, whereas, on the other hand, in river-names desinential derivatives and conversions each have a share, which is more than 50 % bigger compared to their numbers in lake-names. [From the publication]
- Anmerkungen zu den Flussnamen lit. Liẽkė, Liekà und ihrer Sippe / Harald Bichlmeier. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 83, p. 151-177.
- Lietuvių asmenvardžiai = Lithuanian personal names / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 839 p.
- Lietuvių helonimų daryba : priesaginiai ir priesagėtieji helonimai / Laimutis Bilkis. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 497 p.
- Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
- Lietuvos vietovardžių žodynas / Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008-. t. (646, 520, 380 p.).
- Słownik etymologiczny języka litewskiego / Wojciech Smoczyński. Wilno : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. XXVII, 797 p.
- The Morphology of Lithuanian toponyms - differences and parallels of different classes of names / Harald Bichlmeier. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 82, p. 117-138.
- Vietovardžių žodynas / [rengė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 462 p.
- Zum sprachwissenschaftlichen Niveau der Forschungen zur Alteuropäischen Hydronymie - eine Erwiderung auf eine Polemik / Harald Bichlmeier. Acta linguistica Lithuanica. 2013, t. 68, p. 9-50.
