Medinė architektūra Klaipėdos krašte

LTApie 15-25 km pločio ruožas palei Nemuno žemupį ir Kuršių marias, nuo Smalininkų rytuose iki Ventės vakaruose ir Nemirsetos šiaurėje 1920-1944 metais vadintas Klaipėdos (arba Prūsų) Lietuvos dalis. Mažoji Lietuva susiklostė nuo XV a., kai Vytautas Didysis 1422 metų Melno taika su kryžiuočiais padalijo senųjų baltų žemes į dvi dalis: Didžiąją Lietuvą (kurią valdė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė) ir Mažąją Lietuvą (kurią valdė Prūsijos kryžiuočių ordinas, o vėliau Prūsijos kunigaikštystė bei karalystė). Ši valstybinė siena (viena pastoviausių Europoje) keliems šimtmečiams atskyrė ir du kultūrinius Europos arealus: slaviškosios ir romaniškosios Vidurio Europos kultūrų (pastarasis apėmė ir katalikišką Didžiąją Lietuvą) bei germaniškosios ir skandinaviškosios Šiaurės Vakarų Europos kultūros arealą (apėmusį ir protestantiškąją Mažąją Lietuvą). Tad gretimuose baltų genčių gyventuose plotuose kūrėsi visai atskiri europietiškosios kultūros variantai, atsispindėję ir tų kraštų architektūroje. Kai Didžiosios Lietuvos kultūrą ilgus amžius veikė polonizacija bei rusifikacija, Mažosios Lietuvos kultūra klostėsi veikiama tiek germaniškosios, tiek kitų Šiaurės Europos tautų (anglų, olandų, austrų, šveicarų, skandinavų ir kt.) kultūros bei vakarietiškos technologijos. [Iš straipsnio, p. 94]Reikšminiai žodžiai: Medinė architektūra; Paveldas; Klaipėda; Wooden architecture; Heritage; Klaipėda.