Medinė architektūra Vilniaus Žvėryno rajone

LTSkirtingai nuo Šnipiškių, Markučių ar Užupio, kurie kūrėsi pagal pagrindinius traktus, einančius nuo viduramžių gynybinės miesto sienos, ir nuo XIX a. pradžios jau buvo įtraukti į intensyviai besivystančią Vilniaus urbanistinę struktūrą. Žvėryno rajonas, kaip Vilniaus priemiestis, formavosi ypatingom sąlygom. Žvėrynas, atskirtas natūralios gamtos užtvaros - Neries upės, išliko nepaliestas gamtos kampelis. Iki 19 a. pradžios tai buvo privati kunigaikščių Radvilų valda, medžioklių plotai, kurie perėjo kunigaikščių Vitgenšteinų šeimai apie 1825 metus. Kunigaikštis rengdavo medžiokles didikams, pastatė rūmus, vadinamąją Rezidenciją, svečių priėmimui dabartinėje Birutės gatvėje. 1827 metų Vilniaus plane matome, kad tai buvo vienintelis pastatas vakarinėje Žvėryno dalyje ant stataus Neries kranto, o likusi pietinė dalis ištisai apaugusi mišku. Kelias, einantis į Rezidenciją, buvo riba, kuri skyrė mišką nuo laukų zonos. Vėliau šiose zonose susiformavo skirtingos urbanistinės struktūros ir užstatymas. Šiaurinėje dalyje - Saltoniškėse, kur buvo dirbami laukai ir daržai, stovėjo nedidukai nameliai ir keletas karčemų. Tik nuo 1891 metų, kai Žvėrynas buvo parduotas, prasidėjo atskirų sklypų išpardavimas ir miško dalyje. Šiaurinėje pusėje, kur sklypai buvo pigiausi, tai vyko pagal 1896 m. sudarytą perspektyvinį projektą, o pietinėje, miškingoje dalyje, tik 1902 m. buvo sudarytas ir patvirtintas parceliacijos planas. Po naujo metalinio tilto pastatymo 1907 m. paspartėjo miško naikinimas, nes statybos Žvėryne ženkliai suintensyvėjo. Pirmuoju Žvėryno apstatymo etapu iki 1902 m. visi pastatai buvo mediniai. Teritorija reklamuota kaip poilsio zona, ir buvo tęsiamos Vitgenšteinų vasaros rezidencijos, vėliau generalgubernatoriaus vilos, statybos tradicijos. Vilos, vasarnamiai ir užmiesčio restoranai buvo mediniai. [Iš straipsnio, p. 90]Reikšminiai žodžiai: Medinė architektūra; Paveldas; Vilnius; Wooden architecture; Heritage; Vilnius.