Medinės Lietuvos sinagogos

LTDabartinėje Lietuvos teritorijoje iki Antrojo pasaulinio karo, stovėjo apie 500-600 įvairių žydų maldos namų. Dažnai jie buvo statomi kaip ištisi kompleksai, skirstomi pagal sezoną (vasarinės ir žieminės sinagogos), priklausomybę tam tikram luomui (pirklių, darbininkų) ar profesijai (siuvėjų, vežėjų, muzikantų ir pan.). Sinagogos buvo vadinamos įvairių religinių bendrijų, draugijų ar cechų vardais; joms dažnai suteikdavo gatvės ar rajono, kuriame stovėjo, pavadinimą, statytojo ar savininko vardą. Dauguma sinagogų sunaikintos Antrojo pasaulinio karo metu; dalis jų sunyko arba smarkiai nukentėjo pokario metais. Iki šių dienų išliko tik dvi veikiančios sinagogos ir maždaug šešios dešimtys žydų maldos namų; tarp jų yra 13 medinių pastatų, stovinčių Pakruojyje, Tirkšliuose, Sedoje, Alsėdžiuose, Telšiuose, Kaltinėnuose, Rozalime, Kurkliuose, Alantoje, Žiežmariuose, Plungėje, Veisiejuose, Laukuvoje. [Iš straipsnio, p. 74]Reikšminiai žodžiai: Medinė architektūra; Paveldas; Sinagogos; Sakralinė architektūra; Wooden architecture; Heritage; Synagogues; Sacred architecture.