LTDar šiandien mediniais pastatais apstatytų, apsuptų tvenkinių ir sodų, dvarų sodybų fragmentai išsimėtę po visą Lietuvą. Ypač jų gausu aplink Vilnių, Ukmergę, Jonavą, Radviliškį, o taip pat Žemaitijoje, kur nuo seno būta daug smulkių ir vidutinio dydžio dvarų. Stambių dvarų sodybų statiniai, kaip rodo istoriniai duomenys, XVI-XVIII a. taip pat buvo mediniai. Mūrinės architektūros ansambliai jose iškilo tik XIX a. Tai reiškia, kad medinė architektūra įvairių dydžių dvarų sodybose buvo kuriama iki XVIII a. pab., o smulkių ir vidutinių bajorų dvaruose - iki XX a. vidurio. Ir tai visiškai natūralu. Mediena Lietuvoje buvo patogi ir pigi statybinė medžiaga, lengvai gaunama iš dvarams priklaususių miškų. Esant drėgnam ir palyginti vėsiam klimatui ji labai tiko gyvenamajai statybai. Be to, LDK žemėse nuo seno dirbo daug gerų profesionalių dailidžių: XVI a. dvarų inventoriai mini jų kaimus, XVII-XVIII a. miestuose ir miesteliuose jie būrėsi į amatininkų cechus, о XIX a. buvo laisvai samdomi meistrai. [Iš straipsnio, p. 36]Reikšminiai žodžiai: Medinė architektūra; Paveldas; Dvarai; Wooden architecture; Heritage; Manors.